Kai visa aplinkui, rodos, pamaiviškai blizga dirbtinumu, kai kiekvieną gyvenimo akimirką, jei ko ir gali laukti iš kito, tai tik – blogiausio, tačiau retkarčiais visgi pavyksta sukaupti paskutinius drąsos likučius iš naujo patikrinti tai, kas jau buvo išbandyta.
Aidas Giniotis – aktorius, režisierius, bardas, su visam į daugelio mūsų atmintį įsirėžęs kaip „keistuolis“, rugpjūčio 9 – ąją kartu su teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktoriais („Susicukravusiais avinėliais“) „Vasaros terasoje“ surengė autorinių dainų koncertą „Juodraštis“. Pirmoje koncerto dalyje skambėjo labai įvairi A.Giniočio kūryba: pradedant jaunystės, „Keistuolių teatro“, kitų bardų (K.Smorigino, O.Ditkovskio, A.Kulikausko) dainomis ir baigiant įdainuota lietuvių literatūros klasika (A.Vienažindys, S.Nėris ir kt.) Po trumpos pertraukos, koncertui nejučia persiritus į antrąją dalį, scenoje pasirodę puikiai dainuojantys ir grojantys „Atviro rato“ aktoriai žaismingai įnešė greitesnio, intensyvesnio ritmo, primindami apie nebanalų ir nesumeluotą pozityvumą, tai galiausiai pažadino iš, deja, jau rudeniško melancholijos sapno.Viso pasirodymo metu neapleido klausimas galbūt ne visai „į temą“: kaip kitos kartos ir patyrimo žmonės (muzikos, teatro) gali klausytojui atpažįstamai apjungti į bendrą visumą skirtingų kontekstų lydimą muziką. Bei taip besąlygiškai ir betarpiškai perteikti visą spektrą emocijų, kartu primindami, arba iš naujo pasakydami, tai, ką, jei ir žinojai, bet stengeisi nuo savęs nuslėpti... Belieka „lengva ranka“ pasidžiaugti, kad bent kartais patekęs į tokius koncertus, galima neabejoti, jog gyveni „su žmonėmis“.
Primygtinai rekomenduotina nuoširdumo terapija.
