Po ilgojo Žolinių savaitgalio alternatyvios muzikos ir meno festivalio „Satta outside 2011“ gerbėjai vis dar dalinasi savo įspūdžiais ir prisiminimais.
Per 3 festivalio dienas daugelis pirmąjį kartą susipažino su Šventosios kurortu, atrado naujų draugų ir dar nepažintų muzikos grupių, įsigyjo nereikalingų daiktų, bet už labai mažą kainą, tuo pagelbėdami festivalyje pragyventi visas dienas ir dalinosi gera nuotaika bei idėjomis, kurios panašu niekada neišsenka.
Ilgos eilės ir laukimas
Jau ketvirtadienį geresnes vietas kempinge norintys užsiimti festivalio gerbėjai nesnaudė. Nors tą patį vakarą nuo didelio vėjo ir lietaus dalis neteko savo palapinių, entuziazmas niekur nedingo. Penktadienį nuo pat ryto prie vartų būriavosi festivalio dalyviai. Po ilgo laukimo eilėje ir trūkstamos informacijos užsienio kalbomis daugeliui pagaliau buvo galima pasidžiaugti ir festivalio atmosfera ir muzika, kuri šiemet džiugino savo įvairove.
Daugiausiai pasipiktinusių buvo matyti tik prie administracijos, kur buvo dalinami pakvietimai ir akreditacijos. Deja, eilėse pastovėti teko net patiems dalyviams. Panašu, kad patys „satanoriai“ netilpo į namuką, kuriame buvo galima kreiptis įvairiausiais klausimais.
Laukimo netrūko ir prie dušų. Kempinge įsikūrę festivalio gerbėjai dėl dušų skundėsi daugiausiai. Numatytu laiku neveikė ne tik šilto vandens, bet ir šalto vandens dušai.
Po pirmosios „ūžiančios“ nakties ryte visi plūdo į paplūdimį, kur nuo 12 val. turėjo skambėti visas tropinės muzikos spektras. Deja, atlikėjai paplūdimyje pasirodė tik po poros valandų. Tačiau skųstis nebuvo noro. Po trumpo lietaus visi mėgavosi saule ir jūra. Sekmadienio rytą organizatoriai buvo punktualūs ir klausytojai jau galėjo džiaugtis Quazar, Manfredo ir Mamania muzika.
Festivalio programa ir dalyviai
Šiemet festivalio dalyviai Alternatyvios muzikos klausėsi net 5 scenose: Arenos, Palapinės, Lounge, Paplūdimio bei Kempingo, kuriose per 3 dienas pasirodė apie 100 atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio. Daugiausiai žiūrovų visomis festivalio dienomis susilaukdavo senosios Šventosios estrados – Arenos scena. Joje pasirodę Fingalik, Dublicate, Despotin Fam & The Big Bang, Debruit sulaukė didžiausio žiūrovų palaikymo.
Čia pat dar penktadienį buvo atidengtas ir legendinio Lietuvos didžėjaus Dj Sagos (Sigito Grybo) biustas. Šalia kurio klausytojus stebino pats DJ Saga. Daugelis tikrai nustebdavo pamatydami, kad tai tas pats biusto savininkas. Su juostiniu magnetofonu grojantis atlikėjas džiaugėsi aplink besiburiuojančiais entuziastais. „Mano širdyje gyvena muzika“, sakė pats atlikėjas Sigitas Grybas (Dj Saga).
Festivalio meno programa
Festivalio meno programos vinimi tapo Reivo muziejaus atidarymas, kuriame kiekvienas galėjo susipažinti su lietuviškos šios (sub) kultūros hibridu, o alternatyvios projekcijos leido prisiminti to laikmečio vakarėlius ir atmosferą. Šeštadienį tame pačiame muziejuje norintys galėjo pasidaryti skiauterę ar kitaip pasidailinti savo šukuoseną.
Festivalio teritorijoje atrodo buvo visko. Kiekvienas galėjo rasti savo skoniui priimtino maisto, gėrimų ar kavos, nusipirkti rankų darbo papuošalų, drabužių ar paprasčiausių ledinukų.
Veikė ir „meno dirbtuvės“ – buvo galima pasigaminti marškinėlius ar antspaudą iš bulvės, nuspalvinti savo kūną įvairiausiais piešiniais ar įsigyti kitų dailių niekučių.
Šeštadienio vakarą ant specialių gultų dalis mėgavosi trumpametražių filmų festivalio „Tinklai“ peržiūrą. O šių metų video radybos ir dalybos ekrane – daugelis galėjo pasidalinti nufilmuotais smagiais epizodais ir vaizdeliais.
Tiek penktadienį, tiek ir šeštadienį veiksmas vyko iki paryčių, tad festivalio metu kas valandą, o vėliau ir kas pusvalandį, šaudę fejerverkai padėjo orientuotis laike ir laiku pasirodyti ten, kur groja mėgstamiausi atlikėjai.
Atgarsiai Šventojoje
Visą ilgąjį savaitgalį ūžusi Šventoji buvo kaip niekad gyva. Dauguma tuo džiaugėsi, kiti piktinosi, bet panašu, kad didesnių nesklandumų ir neramumų nebuvo. O taip atgijusį nediduką kurortinį miestelį su daugybe stilingų žmonių pamatyti visada smagu. Žinoma, ramiai pailsėti šalia įsikūrusiems poilsiautojams kažin ar pavyko.
Taigi penktajį kartą pajūryje sėkmingai praūžęs „Satta outside“ festivalis ir kitąmet lauks savo gerbėjų. Tikriausiai šiek tiek pasikeitęs ir patrauklesnis dar didesniai gerbėjų miniai, bet toks pats alternatyvus – vienas geriausių muzikos festivalių Lietuvoje.
Nuotraukos Ramintos Kėželytės
