„Apocalyptica“ ir „The Rasmus“ koncertas Trakų pilyje

Mistiškąjį penktadienio 13-osios vakarą Trakų pilis vėl pasidengė kerpių spalva. Tiesa, šįkart žalsvą atspalvį tvirtovei suteikė ne kerpės, o „Tuborg Green Rock Castle“ festivalis. Pirmą kartą vykęs festivalis gausiai susirinkusiems žiūrovams padovanojo reginį, kurį sukūrė keturios roko grupės: ŽAS ir BIX, atstovavusios Lietuvai bei svečiai iš Suomijos APOCALYPTICA ir THE RASMUS. Pirmieji į sceną žengė skandalingieji „žasai“, kurie publikai priminė savo ištakas, tai yra – sunkiojo metalo kūrinius. Ir panašu, jog nesuklydo. Mariaus Berenio atliekami kūriniai sulig kiekviena minute vis labiau išjudino Trakų pilies kiemelyje susirinkusią publiką, scenos prieigose pamažu iškilo rankų miškas, kuris po kiekvieno kūrinio atsidėkodavo muzikantams gausiais plojimais. Pasirodymo pabaigoje ŽAS pabandė improvizuoti ir atliko puikiai aranžuotą dainą iš savo pop repertuaro. Rizika pilnai pasiteisino – žmonės šėlo tarsi dalyvautų vestuvėse, o pasibaigus dainai – ūžė iš pasitenkinimo. Pirmoji koncerto dalis baigėsi, griausmingu legendinių GHOSTORM „koveriu“. [gallery] Po trumpos pertraukėlės scenoje pasirodę BIX‘ai gan sunkiai rado kelią žiūrovų širdies link. Pirmosios Samo atliekamos dainos tarsi atšaldė publiką, kuri be jokių emocijų laukė kas bus toliau. Tačiau vėliau scenos senbuviai pažėrė keletą energingų dainų, o galiausiai publikai sugrojo bene žinomiausius savo hitus „Šalom Lietuva“ ir „Vagis“. Išgirdę šių kūrinių akordus lietuviško roko gerbėjai tarsi atkuto, o netrukus būrys ištikimiausių grupės gerbėjo pradėjo dainuoti kartu su savo dievukais. S. Urbonavičiaus grupei nulipus nuo scenos „Tuborg Green“ festivalis pasiekė apogėjų. Netrukus scenoje turėjo pasirodyti pagrindinės vakaro žvaigždės. Pirmoji į sceną žengė APOCALYPTICA. Septintą kartą Lietuvoje viešinti grupė tarsi burtų lazdele pamojusi nuėmėm įtampą nuo visų šventės dalyvių pečių. Išgirdę pirmuosius suomių grupės akordus žmonės pasijuto tarsi ekstazėje ir nevaldomai šėlo kartu su scenoje esančiais violončelės meistrais. Puikus apšvietimas, energingas pasirodymas ir fantastiškas grupės narių gebėjimas bendrauti su publika klausytojus nejučia įtraukė į nuostabų šou kuris vyko scenoje ir šalia jos. Šventės organizatoriais pasistengė, kad pilies prieigos išties nusidažytų žalia slapta. Didžiulės projekcijos ant pilies sienų tik dar labiau paįvairino nuostabų reginį. Pasirodymo pradžioje suomiai pamalonino publiką kūriniais, kurie juos išgarsino, tai yra METALLICA „koveriais“ „Master Of Puppets“ ar „Seek And Destroy“. O vėliau – publikai buvo pristatyti kūriniai iš naujausio grupės albumo. Beje, publiką suomių grupė nustebino ne tik fantastišku gebėjimu groti violončelėmis, tačiau ir puikiu grupės lyderio pasirodymu vokalinėse partijose. Tikrai nemeluosiu sakydamas, kad APOCALYPTICA atidirbo iš širdies, už kiekvieną jiems sumokėtą centą. Vakaro kulminacija turėjęs tapti THE RASMUS pasirodymas kiek vėlavo, tad pilies kieme buvę žmonės ėmė nerimastingai trypčioti, spėliodami kur užtruko muzikantai. Visgi kelios minutės prieš vidurnaktį antrieji svečiai iš Suomijos pradėjo savo pasirodymą tarsi atsiprašydami už vėlavimą atlikdami kūrinį „Guilty“. Sekantys kūriniai nebuvo tokie energingi, kaip visai neseniai griaudėjusios APOCALYPTICOS melodijos. Vyresni koncerto dalyviai pamažu pradėjo skirstytis, o įpusėjus THE RASMUS pasirodymui šalia scenos liko stovėti tik saujelė žmonių. Tačiau tuomet prasidėjo tai, ko labiausiai laukė ištikimiausi grupės gerbėjai. Pažėrę keletą didžiausių savo hitų suomiai klausytojams tarsi suteikė naujų jėgų ir Trakų pilies kiemas vėl skendo rankų miške. Desertas klausytojų laukė koncerto pabaigoje – nuskambėjus dainos „In The Shadows“ akordams prie scenos sulėkė bene visi kieme buvę žmonės ir kartu su muzikantais atliko kone visą kūrinį. Paradoksas, tačiau maža saujelė muzikos mylėtojų biso sugebėjo paprašyti garsiau negu prieš tai buvusi gausi publika po APOCALYPTICOS koncerto. Kaip ir buvo galima tikėtis vakaro žvaigždės grįžo į sceną ir festivalį užbaigė kerinčia balade bei pažadu dar kartą sugrįžti į Lietuvą. Tekstas: Vaido Indriliūno / Fotografijos: Daivos Šarėjienės