Balalaikos virtuozas Aleksėjus Archipovskis, tituluojamas šiuolaikinės improvizacijos genijumi ir gyvuoju Paganini, sugebančiu trimis instrumento stygomis išgauti visų pasaulio styginių instrumentų skambesį, lapkričio 18 d. koncertuos Vilniaus Kongresų rūmuose.
Vargšai muzikos kritikai. Jie pritrūksta žodžių, mėgindami aprašyti Aleksėjaus Archipovskio koncertus. Ne todėl, kad koncertai bent kiek primintų daugybės kitų garsių atlikėjų pasirodymus. Todėl, kad bet koks žodis greta jo skambinimo nublanksta.
„Dešimties minučių trukmės pasaulinės klasės virtuozo A. Archipovskio pasirodymas buvo toks neįtikimas ir puikus, kad festivalio programa turėtų būti nutraukta, mat net ir įmantriausi gitaros triukai šalia šio pasaulinio lygio virtuozo prarado žavesį. Jo muzika buvo daug išradingesnė už visa, kas buvo girdėta iki šiol“, - po vieno iš atlikėjo pasirodymų rašė žurnalistai. „Aleksėjaus Archipovskio rankose balalaika skamba tarsi arfa, klavesinas, bandža, tiksliau, kaip visi pasaulio styginiai instrumentai vienu metu“, - antrino kiti.
Lygina su J. Hendrixu
Viskas prasidėjo tuomet, kai devynmetį Aleksėjų iš nedidelio Tuapsės miesto (Rusija) tėvai ketino nuvesti pramokti groti akordeonu. Pažiūrėję į smulkų berniuką, pedagogai patarė: „Instrumentas didelis ir sunkus, geriau leiskite į balalaiką, ten ir konkurencijos mažiau“. Tiesa, konkurencijos gabiam atlikėjui niekad nereikėjo baimintis, nes jau po kelerių metų vaikinas užkariavo didžiausias Maskvos sales, o šiandien jo gastrolių maršrutai driekiasi nuo didžiausių džiazo, bliuzo bei folkmuzikos festivalių JAV bei Europoje iki Kinijos.
Trimis stygomis A. Archipovskis per keletą minučių tarsi sukuria kelionę nuo kalnuose medituojančių Kinijos vienuolių iki G. Gershwino „Bliuzo rapsodijos“ ar New Orleano siautulio. Čia įsipina ir virtuoziški klasikinės gitaros pasažai, ir siautulingi liaudies šokiai, ir senų, kadaise matytų filmų, melodijos, tarsi klausant įtaigaus ir nuoširdaus pasakojimo. A. Archipovskio improvizacijos nepasirodys nei dirbtinės, nei manieringos, mat virtuozas, tarsi poetas, mokantis išreikšti mintį taupiais, bet itin tiksliais žodžiais, pasižymi gebėjimu įtikinti neperlenkdamas lazdos. Briliantiniai pasažai čia tampa ne savaiminiu tikslu, o tik įdomaus, labai gyvo pokalbio priemone, kur nestokojama nei įžvalgos, nei šiltos saviironijos.
Balalaikininkai gyvena ilgiau
Solistas lyginamas su legendiniu gitaros virtuozu ir kompozitoriumi Jimi Hendrixu. Antra vertus, balalaika skambinantis A. Archipovskis sulaukia klausimų apie daugelyje šalių menkai pažįstamą, su paprastomis liaudies melodijomis siejamą, instrumentą.
Scenoje atskleidęs neįtikėtinas instrumento galimybes, virtuozas kantriai pasakoja trikampio rusų liaudies instrumento istoriją. Jam skambinant atrodo, kad šiuo instrumentu groti be galo lengva. Jis pajuokauja, jog tai be galo patogus groti instrumentas, netgi stiprinantis atlikėjų sveikatą: “Paprastai balalaikininkai gerai atrodo ir yra ilgaamžiai . Tačiau bent kol kas, belaukiant lapkričio 18 d., atrodo, kad tiek energijos gavę klausytojai pelnytai gali tikėtis patys gyventi ilgiau.
