Svajūnė – žmogus, turintis daug gražios patirties, meilės gyvenimui. Su mokyklos drauge pirmą kartą nusprendėme atvirai pasikalbėti apie tai, kas įdomu ir man, ir daugeliui mūsų bendraamžių: koks gyvenimas verda daugiavaikės šeimos namuose, už užvertų durų.
Svajūnę prisimenu kaip nuostabiai gražią mergaitę, ant kurios rankų nuolat miegodavo mažas vaikelis – jį, verkiantį ant sesės rankų, mokėdavo pasupti, nuraminti, užmigdyti. Svajūnės gyvenimas keitėsi labai greitai: ji išmoko netgi to, ko jos bendraamžės tuo metu tikrai nebūtų sugebėjusios – besąlygiškai rūpintis savo broliais ir seserimis, dirbti ūkio darbus, tvarkyti namus, gaminti valgyti.
Vaikystė kaime
Gimusi ir užaugusi mažame Juknėnų kaimelyje, Utenos rajone, Svajūnė gyveno visai kitokį gyvenimą nei daugelis vaikų. Ji nuolat buvo apsupta gausaus seserų ir brolių būrio, sukosi kasdieninių darbų rate, nuolatiniame šurmulyje.
Kai su arbatos puodeliais rankose susėdome prie stalo, ilgai galvojau, kaip pradėti pokalbį. Keista, kai reikia į gerą draugę kreiptis kaip žurnalistei: tyrinėti gyvenimą, jo pėdsakus. Greitai 16-ąjį gimtadienį pasitiksianti mergina žavi savo brandumu.
Pradedame pokalbį nuo klausimo apie šeimą. „Mano šeimoje – vienuolika vaikų. Aštuonios mergaitės ir trys berniukai. Vyriausiai sesei Rimantei 23 m., o mažiausiai Gerdai – dar tik 1 m.“
Mergina kalba užtikrintai ir drąsiai. Kaip manote, ko daugiavaikėje šeimoje labiausiai trūksta? Pinigų, blizgančių daiktų ar mašinos? Tikrai ne – bent jau šiai šeimai reikia tik būtiniausių daiktų, kurie pagerintų kiekvieno vaiko gyvenimą.
„Trūksta pirties, tualeto namie – sunku, kai mažiems vaikams reikia eiti į lauką. Taip pat trūksta ir lovų – nepatogu miegoti keliese. Reiktų ir buitinės technikos“, – dėsto Svajūnė.
Kalbame ir apie lėšas maistui, kitiems dalykams. Mergina nieko neslėpdama atsako: „Pinigų retkarčiais pritrūksta, bet stengiamės kaip nors išsisukti iš šitos padeties.“ Valstybės suteikiama finansinė parama daugiavaikei šeimai nėra didelė. „Na, gauna mama už vaikus pinigų, našlaičių pašalpas, nes neturime tėvelio. Taip pat, kaip ir daugeliui daugiavaikių šeimų, mums skiriama parama maistu.“
Svajūnė užsimena, kad šeimoje labai trūksta vieningumo – bendravimo tarpusavyje. Tarp 11 asmenų gyvenanti mergina ne visada sulaukia šilto apkabinimo, palaikymo ar netgi pagalbos. Ji labai džiaugiasi, kad turi puikių draugų, kurie padeda įvairiose gyvenimo situacijose. Svajūnė labai laiminga dėl to, kad jos vyriausioji sesuo Rimantė yra baigusi Kauno Romerio universitetą – šiuo metu ji dirba policininke Utenoje.
Pasiteirauju apie mamą: „Su ja nesame labai artimos.“ Nepasikuklinu užduoti klausimą, kodėl. „Ne visada man priimtinas atvirumas. Ne visada noriu būti atvira“, – kalba Svajūnė.
Piktina aplinkinių požiūris
Mergina labai pasipiktinusi aplinkinių požiūriu į daugiavaikes šeimas. „Kai kuriems atrodo, kad didelė šeima yra labai smagu, o kai kurie žiūri į tave visai kitaip, smerkia. Buvo netgi tokių, kurie šaipėsi“, – prisimena ji skaudulius. „Nors kaimo žmonės mato, kad labai daug laiko praleidžiu prižiūrėdama brolius ir seseris, jie vis tiek randa laiko apkalboms.“
Didelis vaikų būrys paauglei neleidžia ramiai „kvėpuoti“. Jai labai dažnai tenka rūpintis namiškiais, nes mama ne visada gali su jais būti. Svajūnė prasitaria, jog pabosta likti su mažaisiais, ypač tada, kai draugai pakviečia į lauką. Daugiavaikėje šeimoje gyventi sunku, nes kartais tiesiog norisi pabūti vienai ar išeiti kur nors su draugais. Vis dėlto, nors ir sunku gyventi su daug žmonių, mergina prisipažįsta, kad vienturte būti nenorėtų.
Negali realizuoti pomėgių
Svajūnė mokosi mažoje Daugailių pagrindinėje mokykloje, kurioje, anot jos, nėra sąlygų atsiskleisti, parodyti savo talentus ar pomėgius. Užsimena, kad jai labai patinka muzika ir dailė, todėl norėtų lankyti vieną iš šių užsiėmimų, bet negali dėl to, kad kiekvieną dieną važinėti į Uteną yra pernelyg didelė prabanga. Todėl savo laisvalaikį ji leidžia skaitydama knygas, klausydamasi muzikos, piešdama, ir, aišku, leisdama laiką su draugais.
Baigusi 10 klasę, Svajūnė nori įgyti kokią nors profesiją vienoje iš Vilniaus mokyklų. Mergina neslepia, kad mokslai sekasi ne itin gerai. Anot jos, aplinka namuose turi įtakos, bet tikrai nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis jos mokslo rezultatus: „Tikriausiai kaltas tinginiavimas“.
Svajūnės nuomonė apie gyvenimą keičiasi labai greitai: būna ir džiugių, ir sunkių akimirkų, bet ji tikisi, kad kai visi šeimos vaikai užaugs, gerai sutars ir nesigailės dėl to, ką teko patirti.
Draugė paatvirauja, kad pati tokios gausios šeimos nenorėtų: „Man užtektų kokių 3 vaikų“. Mergina gyvenime vadovaujasi viena taisykle: „Kai blogai, visada galvok, kad gali būti dar blogiau“.
Ir vis dėlto, koks tas gyvenimas daugiavaikėje šeimoje? „Iš tiesų sunkus, nes negali daryti ar turėti visko, ko nori – tiesiog negali būti laisvas, nes yra begalė darbų. Negali atsipalaiduoti ir pabūti vienas – visada kas nors trukdo ar šiaip kokių nors problemų atsiranda“, – užbaigia pokalbį Svajūnė.
Parengė Austėja Pilipavičiūtė, jaunimogidas.lt
