Nors nuo Serge'o Gainsbourgo mirties praėjo 20 metų, jis vistiek išliko kultinis Prancūzijos aktorius, režisierius ir dainininkas. Jis gerai žinomas dėl savo kimaus balso, lyrinių dainų, o daina „Je t'aime.. moi non plus“ įstrigusi atmintyje turbūt kiekvienam. Ši ir kitos žinomos atlikėjo dainos skambėjo filme „Gainsbourg‘as. Didvyriškas gyvenimas“. Tai – filmas apie iškilios asmenybės Serge'o Gainsbourgo neįprastą ir itin spalvingą gyvenimą.
Jaunasis talentas užaugo rusės ir prancūzo šeimoje, tad pirmieji filmo kadrai ir supažindina su S.Gainsbourgo šeima. Jo tėvas buvo profesionalus pianistas, o tai padarė labai didelę įtaką mažajam Serge'ui – jis jau vaikystėje puikiai mokėjo groti pianinu įvairius klasikinius ir jazzo kūrinius. Naciams okupavus Paryžių Serge'as pamato antisemitinį plakatą, kuriame pavaizduotas veidas savotiškai sukrečia jaunąjį menininką, ir taip įstringa atmintin, kad ramybės nebeduoda visą likusį gyvenimą ir virsta S.Gainsbourgo antruoju (bjauriuoju) aš.
Iki trisdešimties metų muzikantas bandė save realizuoti dailėje, tačiau vėliau jo išmintingasis antrininkas pakuždėjo, kad geriau būtų imtis muzikos. Serge'as metęs vizualiuosius menus ėmė groti įvairiose Paryžiaus kavinėse ir jau tada sulaukė didelio moterų dėmesio. Kupinos ironijos ir cinizmo jo dainos tapo ypač populiarios tarp paryžiečių.
Savo garsiausias dainas menininkas sukūrė įkvėptas moterų. Tarp jų – aktorė ir populiari šansonų atlikėja Juliette Greco, žavioji kino aktorė ir daininkė Brigitte Bardot, dainininkė France Gall, kuri filme pavaizduota itin ironiškai. Serge'o didžiąja meile tapo britų aktorė ir dainininkė Jane Birkin, su kuria kūrėjas pragyveno net 13 metų ir susilaukė savo talentingosios dukters Charlotte Gainsbourg.
Kalbant apie filmą negalima nepaminėti puikios vaidybos. Labiau tinkančių aktorių šiam filmui rasti turbūt jau neįmanoma. Maištingąjį ir talentingąjį S.Gainsbourgą įkūnijo aktorius Ericas Elmosnino, kuris 2010 m. Traibekos kino festivalyje Niujorke buvo pripažintas geriausiu aktoriumi. E.Elmosnino ne tik išore stulbinamai panašus į S.Gainsbourgą, bet ir jo balsas neįtikėtinai panašus. Garsiosios Brigitte Bardot vaimenį atliko aktorė ir modelis Laetitia Casta. Didžiają S.Gainsbourgo gyvenimo meilę Janę Birkin suvaidino britų aktorė Lucy Gordon, kuri mįslingai pasitraukė iš gyvenimo prieš pat filmo premjerą.
Turbūt sunku įsivaizduoti kitokią šio gyvenimo ekranzaciją, nei tai padarė Joann Sfar. Tai paties režisieriaus parašyto komiško bestselerio apie žydų kilmės legendinį dainininką Serge’ą Gainsbourgą ekranizacija. Filme susipina realybė ir fantazija. Pats režisierius yra animatorius ir tai filme labai atsispindi. Kaip minėta anksčiau, muzikantą nuolat sekioja jo animacinis antrininkas – aukštas, labai lieknas, su didžiule nosimi ir ilgais kaulėtais pirštais. Tai lyg paties Serge'o Gainsbourgo karikatūra. Iš pradžių menininkas kompleksavo dėl keistos savo išvaizdos, jis net yra pasakęs, kad jaučiasi esąs per bjaurus atlikti kelias iš savo dainų.
Režisierius vengė rodyti paskutiniuosius dešimt S.Gainsbourgo gyvenimo metų. Vien todėl, kad nenorėjo „sutepti“ įvaizdžio, kurį parodė filme. Mat, 9 dešimtmetyje muzikantas tapo ypač maištingas ir kontraversiškas, jį lydėjo daugybė skandalų. Galbūt filmas ir nesiekė atskleisti kiekvienos menininko gyvenimo detalės ar atkartoti visų faktų., todėl menininko portretas nebuvo iki galo atskleistas, paliekant genialumo įspūdį. Daugiau nei 2 val. trukmės filmas neprailgsta, nes jame nėra ištemptų scenų. Nors juostos pabaigoje Serge'o Gainsbourgo gyvenimas vaizduojamas gana dramatiškai, filmo visuma paliko gerą įspūdį.
