Kovo 12–13 dienomis Gyčio Ivanausko teatras pristatė naują projektą – šiuolaikinio baleto motyvais paremtą kamerinį šokio spektaklį. Premjeros metu buvo pristatoma žmonių – paukščių gyvenimo istorijos: vienu metu jie elgiasi vienaip ir staiga visas veiksmas persikelia į kitą sceną, kurioje rodoma jau kita bendruomenė. Paukščiai simbolizuoja laisvę ir nevaržomą gyvenimą, kurio dabar pasigendama mūsų skubančioje visuomenėje. Nuolatinis skubėjimas, rutina – tai lyg akmuo pririštas mums prie kojų ir neleidžiantis pakilti nuo žemės. Paukščiams, atrodo, niekas nerūpi – tik skrydis. Šio spektaklio metu buvo bandoma sukurti iliuziją „kas būtų, jeigu būtų“. Jei galėtume atsiplėšti nuo žemės, pabėgti nuo mus supančios rutinos, kaip elgtumės tada, kokie jausmai mus apimtų?
Šokio spektakliui Tomas Bagackas pasiuvo specialius kostiumus, kurie puikiai imitavo paukščio kūną: savotiška spalva ir raukšlėtos odos iliuzija. Šis šokio spektaklis nebuvo kurtas pagal įprastines Vivaldžio, Šuberto ar kt. muziką. Paukščio gyvenimo atmosferą padėjo kurti gyvai atliekama jauno kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kurta muzika, kurią atliko jo vadovaujamas Naujų Idėjų Kamerinis Orkestras (NIKO). Tai – kūriniai, pilni savitumo ir nepalkūstatys jokiems suvaržymams – lygiai taip pat, kaip ir laisvai skrendantys paukščiai.
Šio spektaklio taip pat negalima pavadinti klasikiniu baleto kūriniu. Jis paremtas šiuolaikinio baleto elementais. Spektaklio metu baletas buvo atskleistas ne kaip paprastas šokis, o kaip lengvų judesių derinys, judesių trapumas. Ir visa tai siejasi su paukščiais – trapumas, lengvumas, susikaupimas skrydžiui.
Judesių lengvumas, skleidžiami paukčių garsai, atskleistas laisvas, nerūperstingas ir gyvenimo kankinamas paukščio gyvenimas. Šis spektaklis leido akimirkai palikti žemiškus rūpesčius ir nusimetus grandines nuo kojų, pakilti ir skristi.
Spektaklyje vaidmenis atlieka šokio meistrai: Gytis Ivanauskas, Naglis Bierancas, Irina Nazarenko, Simona Paciukonytė.
