Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jubiliejinis „Pictoplasma“ festivalis suteikia įkvėpimo kurti kasdien

"Pictoplasma"
"Pictoplasma"
Šaltinis: ikrauk.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiais metais jubiliejinė 10-oji "Pictoplasma" konferencija vyko gegužės 1–3 dienomis Berlyne. Tie, kurie atvyko diena anksčiau, nepraleido progos geriau susipažinti su miestu ir...

Šiais metais jubiliejinė 10-oji "Pictoplasma" konferencija vyko gegužės 1–3 dienomis Berlyne. Tie, kurie atvyko diena anksčiau, nepraleido progos geriau susipažinti su miestu ir konferencijos kontekstu. Lankantis skirtingose kūrybos konferencijose vis labiau išryškėja vietos konteksto svarba: tam tikros vietos traukia tam tikrus žmones, kurie savo ruožtu papildo ir keičia miesto veidą. Vietinė tradicija yra ta gija, ašis, kuri jungia ir inspiruoja skirtingas kūrėjų kartas ir jų darbus.

Alternatyvus Berlyno turas

Trečiadienis buvo laisva diena prieš konferenciją, todėl, paklausęs visko mačiusių draugų rekomendacijų, nusprendžiau susipažinti su neformalaus Berlyno veidu. Prikalbinau dar tris kolegas ir visi kartu 11 val. nuvykome šalia įžymiojo televijos bokšto, kur dar maždaug 20 turistų laukė Alternatyvaus turo gidų.
Turą veda gidai-savanoriai, kurie už savo paslaugas neprašo atlygio, bet turo pabaigoje jų darbą galima įvertinti arbatpinigiais. Neretai savanoriai yra užsieniečiai, Berlyne gyvenantys nebe pirmus metus asmeniškai susiję su alternatyviąja kultūra ir pažįstantys gatvės menininkus. Tiems, kas Berlyne lankosi pirmą kartą, domisi gatvės menu, miesto neformalų kultūra ar tiesiog mėgsta naujus įspūdžius ir ilgus pasivaikščiojimus mieste, turą tikrai rekomenduoju.
Mūsų gidu buvo Jessy, amerikietis, 12 pastarųjų metų gyvenantis Berlyne ir, kaip pats sakė, besiblaškantis tarp meno, muzikos ir istorijos. Nustebino gido geros žinios apie Lietuvą, krepšinį, o labiausiai – apie Natą Kaupą, išeivį iš Lietuvos, kuris JAV išgarsėjo kaip riedlenčių sporto pradininkas. Labiausiai įsiminė tai, kad dauguma sporto prekių gamintojų atsisakė būti jo rėmėjais, nes jo vardas atvirkščiai skamba „Satan“. Beje, Natas yra žinomas ne tik riedlenčių sporto pasiekimais, bet ir kaip iliustratorius, kūręs grafiką riedlentėms ir riedlentininkams. Vienas žinomiausių ir daugiausia mėgdžiotų jo kūrinių – teptuku užrašytas „Quicksilver“ logotipas.
Trys valandos turo neprailgo. Jessy mus supažindino su įvairiomis grafičių technikomis, gatvės dailininkų darbo etika ir žymiausiais kūriniais, parodė garsiausius buvusius ir esamus Berlyno skvotus (deja, bet dėl suprantamų priežasčių skvoteriai nebeįsileidžia smalsuolių į vidų), parekomendavo, kur vertėtų apsilankyti, jeigu išalktume ar užsimanytume „pablusinėti“ sendaikčių turguose.
Artimesnė pažintis su Berlyno gatvės menu buvo puiki įžanga konferencijai, kurios keli pranešėjai kuria gatvėje. Po turo nebekilo klausimų, kodėl Pictoplasma gimė ir vyksta būtent Berlyne – „nesušukuotame“ mieste, kuriame gatvės menas, atrodo, turi ypatingą statusą, tarpsta, skleidžiasi, yra gyvybingas, nepažabotas ir plačiai toleruojamas.

Susipažinkime – Pictoplasma

Verčiant anglišką renginio apibūdinimą Contemporary character design and art į lietuvių kalbą turbūt geriausiai tiktų Šiuolaikinių personažų kūrėjų apibūdinimas. Konferencija truko tris dienas, nebuvo didelė dalyvių skaičiumi (500–600), tačiau gerai organizuota, pasižymėjo programos ir pranešimų kokybe. Pranešėjai – animatoriai ir dailininkai, iliustruojantys knygas, kuriantys filmukus ir serialus, skulptūras, instaliacijas. Jų darbų galima rasti vaikų žaislų dėžėse, dailės galerijose ar gatvėse ant pastatų sienų. 
Konferencijos renginiai vyko dviejose vietose vienu metu. Konferencijos centras buvo įsikūręs istoriniame Berlyno kinoteatre „Babylon“ – čia kiekvienas rytas prasidėdavo nuo pusantros valandos trukmės tematinės animacijos programos peržiūros. Po peržiūros – po 6 pranešimus kiekvieną dieną. Personažų laboratorija (Character Lab) buvo įsikūrusi už poros kvartalų nuo konferencijos centro – iš jūrinių konteinerių suręstoje „Platoon“ parodų salėje. Čia kiekvieną dieną vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose savo patirtimi dalinosi „Pictoplasma“ akademijos skaitovai. Tarp jų – lietuvių kilmės australas Nathan Jurevicius. Visi konferencijos pranešimai buvo tiesiogiai transliuojami į „Platoon“ ir rodomi dideliame ekrane, todėl kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo galimybę kurti ir klausytis pranešimų tuo pačiu metu.
„Pictoplasma“ vyko pačiame Berlyno centre, palyginti ramiame meniškame rajone, kuriame netruko jaukių vietų išgerti kavos, užkąsti ar pernakvoti. Aplinkui nesijautė didmiesčio sumaišties, nebuvo minių skubančių, lekiančių ir besivejančių laiką miestiečių. Aplinka neabejotinai prisidėjo prie kūrybingos ir ramios konferencijos atmosferos.
Ordnung über alles
Lyginant su kitais panašiais renginiais, „Pictoplasmos“ pranešimai vyko tiksliai numatytu laiku, kiekvienas dalyvis turėjo skambutį, kuris neįkyriai primindavo apie pasirodymo pabaigą. Vieniems tai atrodė neįprasta, kelis šiek tiek sutrikdė, bet vienas pranešėjų, išgirdęs pyptelėjimą, nepasimetė ir, vietoj to, kad jį išjungtų, čia pat skambučiu sugrojo improvizuotą melodiją. Kaip vėliau išaiškėjo, jis su savo broliu grojo festivalio uždarymo vakarėlyje.
Nesvarbu, iš kokios šalies, kultūros, jaunas ar patyręs, kiekvienas pranešėjas laikėsi aiškios pranešimo struktūros: trumpas savęs pristatymas, kultūrinė aplinka, įkvėpimo šaltiniai, kūrybos kelio pradžia, ieškojimai, aktualijos ir ateities planai. Kiekvieno pranešimo pabaigoje renginio organizatoriai užduodavo po kelis iš anksto paruoštus klausimus lektoriams, todėl nebuvo tuščių pauzių, belaukiant klausimų iš salės. Klaustytojai taip pat buvo gana aktyvūs ir kartais juos tekdavo stabdyti, kad užtektų laiko kitiems pranešimams ar suplanuotoms pertraukoms.

Trys dienos – daug ar mažai?

„Pictoplasma“ neprailgo, bet buvo intensyvi ir koncentruota. Po jos liko panašus jausmas, kaip skaniai pavalgius, bet nepersisotinus – jautiesi energingesnis, pailsėjęs, darbingas ir tikrai žinai, kad po kurio laiko vėl norėsis pakartoti.
Dažnai savęs paklausiu, ką duoda panašios išvykos. Visų pirma tai – įkvėpimo šaltinis. Iš ne vieno kolegos, vykusio kartu, girdėjau, kad grįžus namo norisi kažką nuveikti, sukurti, įgyvendinti uždulkėjusius sumanymus ir realizuoti nebaigtus projektus. Visi pranešėjai, kylančios „žvaigždės“ ar pasauliniu mastu pripažinti kūrėjai – labai darbštūs, disciplinuoti ir produktyvūs, stebinantys įgyventų darbų gausa ir įvairove.
Iliustratorių ir animatorių darbo specifika lemia, kad visi be išimties turi kurti kažką naujo kiekvieną dieną, kad būtų pastebėti ir gautų naujų užsakymų. Antai Andy Martin, pirmas konferencijos pranešėjas, buvo užsibrėžęs kiekvieną dieną nupiešti po naują personažą, tada mėnesio gale visus personažus apgyvendindavo išgalvotoje planetoje ir visa tai sudėdavo į minutės trukmės filmuką. Metų gale ši iniciatyva pavirto 12 animacinių filmų projektu „The planets“.
Nepaisant aiškios struktūros ir laiko limito, visi pranešimai buvo skirtingi, praturtinti asmeninių, kultūrinių ir gyvenimiškų patirčių: britų autoironijos, prancūzų jausmingumo, lotynų amerikiečių spalvingumo, amerikietiško užtikrintumo, pietryčių azijos darbštumo, belgiškos kantrybės, japoniško santūrumo…
Konferenciją uždarė britas James Jarvis, gyvenimiškas patirtis ir filosofinius apmąstymus iliustruodamas šmaikščiais piešinukais iš „Spheric dialogues“ komiksų serijos, o „Pictoplasmą“ vainikavo triukšmingas vakarėlis „Urban Spree“ – gatvės meno ir muzikos erdvėje, įsikūrusioje sandėlių ir dokų rajone, nuo kurio ir prasidėjo mūsų alternatyvus Berlyno turas.

LGDA narys Darius Kisielius

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt