Trumpai apie filmą:
Tai vienas iš „Ekrane moterys“ programos filmų.
Pagrindinės filmo herojės nusprendžia nesitaikstyti su moterų padėtimi kraštutinių žydų ortodoksų bendruomenėje. Sarah rašo aštrų interneto dienoraštį apie moterų gyvenimus pagal ortodoksinio judaizmo (haredim) filosofiją. Tuo tarpu Shlomit fotografuoja segreguotus viešuosius autobusus, kur moterys kartais net smurtaujant verčiamos sėdėti jo gale, atskirai nuo vyrų. Už savo įsitikinimus filmo herojėms tenka brangiai sumokėti – šeimos, draugai ir aplinkiniai jas pasmerkia.
Atrodo neįtikėtina, kad kažkur pasaulyje yra taip smerkiamos moterys. Jos tiesiog laikomos buities dalimi. Net gatvėje moterys ir panelės bijo būti nufotografuotos, bijo net kalbėtis su praeiviais, nes tai yra nepriimtina. Autobuse joms nepatogu susidurti su vyru ir jų vieta – tik autobuso gale. Net senutei vyras neišties pagalbos rankos, nes ji... tik moteris. Nors šalis ir demokratinė, bet demokratijos supratimas kitoks. Tad džiaukimės, kad savo šalyje mes dar girdimos ir nesame engiamos vyriškosios lyties atstovų.
Režisierius: Anat Yuta Zuria
Operatorius: Roni Katzenelson
Montažas: Lev Goltser
Prodiuseris: Sigal Landesberg
