Aušra LAURINKIENĖ
Su gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ bendradarbiaujantis „Zooklubas“ džiaugiasi galėdamas pranešti, jog Šiauliuose naujų namų ieškojęs dešimties mėnesių kastruotas terjerų veislės mišrūnas Meilutis jau turi šeimininkę!
Susisiekę su gražuolį priglaudusia 25 metų Egle Petraityte paprašėme išsamiau papasakoti, kodėl nusprendė beglobiui šuniui atverti savo namų duris ir kaip nenuorama šunelis jaučiasi persikėlęs gyventi į šalies sostinę.
„Baltas šuniukas – juoda ausytė!“
„Paauglystėje labai mylėjau mitelšnaucerių veislės šuniuką. Kartu su juo leisdavau visas dienas, tad išvykus mokytis į Vilnių jo labai trūko... Vis pagalvodavau apie tai, kad galėčiau įsigyti naują augintinį, bet tokias mintis atbaidydavo mano nepastovus gyvenimo būdas: dažnas gyvenamojo būsto keitimas, kelionės į užsienį, intensyvi dienotvarkė. Idėją įsigyti šunį atidėjau, tačiau „neužbraukiau“. Prieš porą metų gimė tas pats noras. Tąkart įsigeidžiau Pastoriaus Džeko Raselo terjero veislės šuns. Tiesa, tuomet mane sulaikė pasakojimai apie jų pašėlusį ir sunkiai suvaldomą būdą bei nemenką kainą. Praėjusiais metais „Facebook'o“ socialiniame tinklapyje atradau gyvūnų globos tarnybą „Pifas“. Nusprendžiau ne tik patenkinti savo norą turėti šuniuką, bet tuo pačiu prisijungti prie gražaus tikslo – naujų namų beglobiams šuniukams suradimo. Nuolat sekdavau į globos tarnybą atkeliaujančių naujų „vabalėlių“ aprašymus, žiūrėdavau nuotraukas. Ir štai vieną dieną pamačiau skelbimą apie Meilutį. Baltas šuniukas – juoda ausytė! Tą pačią dieną užpildžiau gyvūno įsigijimo paraiškos formą bei susisiekiau su laikina globėja iš Šiaulių, kuri labai atsakingai sureagavo į šį reikalą. Sakė, kad atveš šuniuką parodyti, tada su draugu galėsime apsispręsti, ar tikrai jo norime, jei ne – paglobos pati, kol atsiras nauji šeimininkai“.
Pirmoji diena naujuose namuose
„Geranoriška globėja pažadą ištesėjo ir atvežė Meilutį į Vilnių, į mūsų namus. Kai tik pamačiau iš mašinos išlipantį šuniuką, širdis sudrebėjo dar labiau nei pamačius nuotrauką. Koks gražutis! Supratau, kad niekam jo neatiduosiu“, – emocingai pirmąjį susitikimą su Meilučiu atpasakoja Eglė. Anot naujosios šunelio šeimininkės, Meilutis jau buvo pripratęs palaidas lakstyti globėjos kieme, tad į daugiabučio laiptinę ėjo nenoriai: „Įėjęs į butą iš karto apšniurinėjo visus kambarius, su manim elgėsi labai meiliai, laižė rankas. Laikina globėja davė pasirašyti gyvūno įsigijimo sutartį, perdavo gyvūno sveikatos pasą, kuriame surašyti visi atlikti skiepai (kompleksinis ir nuo pasiutligės). Šeimininkė išėjo... Likome vieni du... Meilučio pažintis su naujaisiais namais prasidėjo nuo žaismingo šuoliavimo po kambarius ir bandymo graužti viską, kas atsikišę: pirmiausia griebėsi kilimo krašto, po to nepastebimai perkando garso kolonėlės laidą. Nors buvau išvedusi pasivaikščioti, galbūt iš susijaudinimo, o galbūt norėdamas išmėginti naujų namų taisykles, Meilutis netruko ir padaryti „sisi“.
Sugrįžus draugui Eglė šunį pakrikštijo nauju vardu – Čiubaka. Kodėl? „Žinojome iš anksto, jei turėsime šunį – jis bus vardu Čiubaka. Paradoksalu, bet vardas atitiko šunį kaip kirvis kotą, nors išrinkome jį dar prieš įsigyjant augintinį. Čiubaka – legendinio filmo „Žvaigždžių karai“ herojus – gauruotas padaras, panašus tiek į šunį, tiek į žmogų. Manau, kad filmo režisierius pavadinimą sugalvojo sudėjęs anglišką žodį „chew“ – kramtyti ir rusišką „sabaka“ – šuo. Taip išėjo „kramtantis šuo“. Tai visiškai atitinka šuns charakterį – neįsivaizduojate, kaip jis mėgsta graužti! Laimė, kad yra žaislų, nes nei baldų, nei laidų Čiubaka negraužia“, – džiaugiasi prieš kelerius metus komercinės teisės magistro laipsnį įgijusi mergina.
Aplaižė Eurovizijos atrankos dalyvio ausį
Eglė pasakojo, kad Čiubaką juokais vadina „skiautinių meistru“. Nepaisant itin aktyvaus troškimo viską graužti, šuo, pasak šeimininkės, labai trokšta žmogaus dėmesio ir pavergia visų širdis. „Jis nuolat mane sekioja, o pamatęs kitą šuniuką, veržte veržiasi su juo draugauti. Bendrauja jis su visais be išimčių ir vis taikosi lyžtelti ausį. Draugas juokauja, kad turbūt pirmai progai pasitaikius, nueitų su bet kuriuo jį pakalbinusiu žmogumi. Tiesa, pirmąją mūsų draugystės dieną „Opus 3“ terasoje jį užkalbino Eurovizijos atrankos dalyvis Gaudentas Janušas. Žinoma, ir jo ausis buvo aplaižyta“, – juokėsi mergina.
Anot Eglės, Čiubaka – neišrankus maistui: „Maisto pagrindas – sausas ėdalas šunims, bet duodu ir mėsos konservų, kaulų. Pasigardžiavimui gauna kaulų su mineralais, vitaminais. Per naktį Čiubaka labai išalksta ir šokinėja, kai pamato nešamą dubenėlį su ėdalu. Pasivaikščioti su Čiubaka einu tris kartus per dieną. Dažniausiai vedžioju aš, bet kartais išveda ir draugas arba einame kartu. Su šuniuku esi priverstas (gerąja prasme) daugiau judėti. Be šuns dažnai tingisi išeiti į lauką, o dabar dėkojame šuniukui už romantiškus pasivaikščiojimus šiltais vasaros vakarais. Tiesa, norime šuniuką auginti atsakingai, kad jis mokėtų komandas, klausytų paleistas lauke, žinotų, kas jam galima ir kas draudžiama. Jau nebeįsivaizduojame savo dienos be šio išdaigininko. „Klapato“ yra, bet jį atperka šuns besąlygiška meilė, pokštai, draugiškumas ir ištikimybė“, – „Šiaulių naujienoms“ pasakojo mergina.
