Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kelionė po Kristijono Donelaičio gyventas vietoves (nuotraukos)

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Gausus būrys marijampoliečių keliavo aplankyti Lietuvių grožinės literatūros pradininko, kunigo Kristijono Donelaičio gyventų vietovių..

Gegužės 14 d. gausus būrys marijampoliečių keliavo aplankyti Lietuvių grožinės literatūros pradininko, kunigo Kristijono Donelaičio gyventų vietovių. Daugiau nei trisdešimties žmonių grupę sudarė K.Donelaičio draugijos Marijampolės skyriaus nariai, vadovaujami Vidos Mickuvienės, šių metų kovo 16 d. vykusio meninio skaitymo konkurso „Sveiks, svieteli, margs" dalyviai, laureatai bei jų mokytojai, taip pat šio literatūros klasiko idėjoms pri­jau­čian­tys marijampoliečiai.

Nors keleivių amžius buvo labai įvairus, kai kas vyko jau kelintą ar net kelioliktą kartą, o dauguma – pirmą, visų tikslas buvo vienas – artimiau susipažinti su ta aplinka, kurioje gyveno K.Donelaitis ir, žinoma, pagerbti šį mūsų tautos pasididžiavimą.

Neoficialus ekskursijos gidas, Marijampoliečių bendrijos pirmininkas Vytautas Gaulia, iki smulkmenų pažįstantis šį kraštą, neleido jaunimui nuobodžiauti ir surengė „gyvą“ istorijos pamoką.

Pirmasis įžymesnis pasiektas objektas – Romintos giria, kurioje Sūduviai gyveno jau I-II amžiuje. Romintos giria nuo Vištyčio ežero rytuo­se driekiasi apie 27 km į vakarus iki Geldapės, o iš šiaurės į pietus – apie 15 km. Giria apima 250 km² plotą. Joje yra apie 20 ežerėlių. Ši giria įrašyta ir mūsų literatūros klasiko gyvenime. Septynerių metų (1756-1763) karo tarp Prūsijos ir Rusijos metu Romintos girioje slėpėsi kariuo­menės žiaurumų įbauginti apylinkių žmonės. Tolminkiemio klebonas K. Donelaitis girioje slė­pėsi 1757 m. rugpjūčio 10-27 d.

Už jos yra pagrindinis kelionės tikslas – muziejus Tolminkiemyje, kur mus jau pasitiko Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje Romanas Senapėdis ir muziejaus vedėja Liudmila Silova.

Tolminkiemyje lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis dirbo liuteronų kunigu nuo 1743 m. iki pat savo mirties 1780 m. vasario 18 d. Jo rūpesčiu čia 1764 m. pastatyta nauja klebonija, 1756 m. metų pabaigoje pašventinta pastatyta naujoji bažnyčia. Tais pačiais metais buvo pastatytas ir naujas mokyklos pastatas, o 1764 m. savo lėšomis pastatyti kunigų našlių namai. Tolminkiemyje buvo parašytas ir žymusis literatūros klasiko kūrinys – poema „Metai“.

Pagerbę poeto kapą bažnyčioje, kurioje dabar veikia K.Donelaičio muziejus, surengėme nedidelę, tačiau nuoširdžią meninę programą. Eiles skaitė konkurso laureatai, gražią koncertinę programą atliko Gumbinės (Gusev) miesto lietuvių bendruomenės vaikų muzikos kolektyvas su mokytoja Gražina. Jau­di­no šių vai­kų tariami lie­tu­viš­ki žo­džiai (su švel­niu ak­cen­tu), skam­bi lietuviška daina, kan­klių ir sku­du­čių mu­zi­ka.

Pasižvalgę iš bažnyčios bokšto po gražiai žaliai suvešėjusias apylinkes ir ant kiekvieno miestelyje esančio stulpo ir stogo sukrautus gandralizdžius, patraukėme atlikti ir nors menkutės pareigos šiam kraštui – aptvarkyti Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos aplinkos, pasodinti gėlių, kurios, kaip sakė Vida Mickuvienė: žydės Donelaičiui ir visiems.

Aplankę Tolminkiemį, pasukome į Gusevą (Gumbinę). Gumbinės bažnyčioje 1714 m. pakrikštytas K.Donelaitis. 2004 m. jaukiame šio miesto skverelyje atidengtas vietos skulptoriaus sukurtas K. Donelaičio paminklas. Beje, mums, skeptiškai žiūrintiems į tai, kaip kaimynai dažo savo miestų namus ir tvarko pačius miestus, Gumbinėje būtų tikrai iš ko pasimokyti: nuostabiai sutvarkytos ir suprojektuotos žalios alėjos, Vokietijos senamiesčius primenantys švelniomis spalvomis restauruoti namai daro šį nedidelį miestelį jaukiu ir patraukliu net ir išpuikusiems vakarų turistams.

Iš Gumbinės pasukome Lietuviškojo žodžio Meistro tėviškės link – į Lazdynėlius, kur 1714 m. sausio 1 d. gimė Kristijonas Donelaitis. 1895 m. Lazdynėlių dvaro parke buvo pastatytas paminklinis akmuo K. Done­laičiui, bet vėliau nei kaimo, nei dvaro, nei ak­mens nebeliko. 1989 m. iš įvairių Lietuvos vietų suvažiavę talkininkai 4,5 ha plote pasodino 275 ąžuoliukus – tiek metų buvo praėję nuo poeto gimimo. Paūgėjusios ąžuolų giraitės pakraštyje 1992 m. atidengtas K. Donelaičio paminklinis akmuo.  Kaip sakė Vytautas Gaulia, planuojama K.Donelaičio 300-osioms metinėms pasodinti dar tiek ąžuoliukų, kiek jo trūksta iki jubiliejinio skaičiaus.

Jau pakeliui link namų – įdomi vietovė su kažkada buvusiu įspūdingu dvaru – Trakėnai (Jasnaja Poliana) – per tris kilomet­rus nutįsęs kaimas prie Rūdupio. Žodis „trakas“ reiškia iškirstą miško ruožą, skynimą: dvaras ir kaimas atsirado, iškirtus didžiuliame miške traką. 1732 m. Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas įsakė dvare įkurti žirgyną, kuriame kasmet buvo išauginama iki 1200 žirgų vokiečių kavalerijai ir artilerijai. Buvo išvesta nauja veislė – ištvermingi jojamieji trakėnų žirgai, įrengti jojimo takai, žir­gų mankštos aikštelės, vieta arkliams parduoti. 1932 m. sukurta trakėnų veislės žirgo skulptū­ra, užkelta ant pjedestalo. Buvusio dvaro par­ke pjedestalas išliko, o žirgo skulptūra pokario metais išgabenta į Rusiją ir ten puošia Maskvos Timiriazevo akademiją.

Ir paskutinė vietovė, jau visai prie Lietuvos sienos – Nesterov (Stalupėnai). Baigęs Karaliaučiaus universitetą, K.Donelaitis 1740-1943 m. Stalupėnuose dirbo muzikos mokytoju ir bažnytinio choro vadovu. Čia susipažino su būsima savo žmona Ana Re­gina –  Geldapės teisėjo dukterimi. 

Virginija Samuolienė, Kristijono Donelaičio draugijos narė.

Karolinos Samuolytės nuotraukos.

www.suduvosgidas.lt

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt