Vilniuje žiemos laikas dažnai tampa ypatingai jaukus ir šiltas, nes atneša „krūva“ kino festivalių. Telieka tik įsikibti draugui/ei į parankę, patogiai įsitaisyti kino salėse ir žiūrėti, žiūrėti! Visai netrukus kino mylėtojus ir ne tik, į kino sales kvies pamėgtas, devintasis kino festivalis „Žiemos ekranai“.
Apie šių metų festivalio atradimus bei visą festivalio programą kalbiname „Žiemos ekranų“ organizatorę Airą Kaleininkaitę.
– Kuo ypatingas ir išsiskiriantis prancūziškas kinas Jums atrodo?
– Prancūzų kinas pasižymi ypatinga dvasia, šiek tiek kitokiomis vertybėmis nei mūsiškės. Prancūzų kinas turi labai senas tradicijas ir yra išvystęs tikrai savitą kino kalbą. Labai sunku kalbėti apie bendrus bruožus vienareikšmiškai...
– Jūsų kino atradimai. Kokius filmus galėtumėte išskirti?
– Iš šių metų programos pirmiausia kviečiu būtinai susipažinti bei atrasti chaotišką Otaro Joselianio pasaulį. Kuriame veiksmas verda, gyvenimėlis bėga, o didžiausia vertybe tampa – patirti gyvenimą čia ir dabar.
Kitas didelis atradimas – rašytoja Marguerite Duras – kurios toks savitas ir įdomus pasaulis atsispindi ne tik tekstuose, bet ir ekrane. Modernus, šiek tiek „eksperimentinis„ jos stilius stebina ir kino ekrane.
Iš pagrindinės programos norėčiau išskirti filmus, sukurtus režisierių, kilusių ne iš Prancūzijos filmus, tai „Grigris“ (rež. Mahmat Saleh-Haroun), „Zirafiada„ (rež. Rani Massalha) ir frankofoniškos Kanados dalies Kvebeko kilmės režisieriaus filmas „Vik ir Flo pamatė lokį“ (rež. Denis Cote).
– Kokia šiais metais mūsų laukia „žiemos ekranų“ programa.
– Šiemet festivalis kiek išsiplėtęs. Retrospektyvoje parodysime devynis O. Joselianio filmus, pagrindinėje programoje – 10 naujausių frankofoniškų filmų, taip pat specialūs filmai, skirti 100-osioms rašytojų Marguerite Duras ir Romaino Gary metinėms paminėti. M. Duras programoje matysite 3 pačios rašytojos sukurtus, labai asmeninius, „literatūrinius„ filmus bei vieną, jau kino klasika tapusį, Alaino Rene – „Hirosima, mano meile“. Sausio 31 d. ŠMC kino salėje bus surengtas vakaras Vilniuje gimusiam rašytojui R. Gary atminti. Bus parodytas filmas „Moters šviesa“ (rež. Costa-Gavras, 1979). Iš viso festivalyje bus parodyti 24 skirtingi filmai, 13 kino šalių.
– Žinau, kad pristatysite jaunų režisierių programą, papasakokite plačiau apie ją.
– Festivalyje pristatysime naujausių prancūziškų filmų programą, kurioje išties nemažai jaunų režisierių. Tačiau tai visgi nėra vien jaunų režisierių programa. Stengiamės atrinkti tai, kas per pastaruosius metus prancūzų kine buvo sukurta įdomiausio, keisčiausio, mažiausiai matyto, įkvepiančio. Šiemet – 10 filmų, kuriuose – savita paprastų, nieko neišsiskiriančių žmonių kasdienybe, kurią dažnai praskaidrina neįtikėti maži (o iš tiesų dideli) dalykai. Maži dideli dalykai.
– Kokių festivalio svečių laukiate šiais metais?
– Į Vilnių atvyksta kino grandas Otaras Joselianis su prodiusere Martine Marignac.
– Kaip atrenkami filmai Jūsų festivaliui?
– „Žiemos ekranų“ filmus pradedame žiūrėti vasara, o kinu domimės kiaurus metus. Ieškome, žiūrime, skaitome, mąstome. Visas pasaulis sukasi aplink prancūzišką kiną ir jo aktualijas. Taip žiūrint ir kalbant apie filmus po truputi dėliojasi programa, ryškėja kitų metų gairės, apie ką bus festivalis, kokiomis temomis kalbėsime.
– Linkėjimai žiūrovui.
– Smalsumo ir spindinčių akių (šypsosi)!
Plačiau apie šių metų „Žiemos ekranus“, prancūziško kino dvasią, filmus, kuriuos būtina pamatyti, jau šį ketvirtadienį (01 16) 19 val. „Pektadieniniuose pašnekiuose“, „7 Fridays“ bare.
