-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2011 02 22

Knygų mugė pritrūko naujojo K.Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum II“ egzempliorių

Nenuostabu, jog į žurnalistės ir menotyrininkės Kristinos Sabaliauskaitės antrojo romano „Silva Rerum II“ pristatymą knygų mugėje sugužėjo pilna salė žmonių, juk pirmoji knyga „Silva Rerum“ buvo pripažinta 2009 metų geriausiąja ir pelnė J.Ivanauskaitės premiją, o antroji buvo tokia laukta, kad mugėje leidėjai pritrūko egzempliorių.
Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt nuotrauka / Įkrauk.lt reporterio nuotrauka
Temos: 1 Mugė

Nenuostabu, jog į žurnalistės ir menotyrininkės Kristinos Sabaliauskaitės antrojo romano „Silva Rerum II“ pristatymą Vilniaus knygų mugėje sugužėjo pilna salė žmonių, juk pirmoji knyga „Silva Rerum“ buvo pripažinta 2009 metų geriausiąja ir pelnė J.Ivanauskaitės premiją, o antroji buvo tokia laukta, kad mugėje leidėjai pritrūko egzempliorių.

Apie naująjį romaną – autorė, literatūros kritikė bei žurnalistė Rasa Drazdauskienė, lietuvių mokslininkas Laimonas Briedis bei istorikas Egidijus Aleksandravičius.

Apie baroką ir iš naujo atrastą istorinį žanrą

Rasa Drazdauskienė:  Nuo tos dienos, kai knygynuose pasirodė „Silva Rerum“, Kristina Sabaliauskaitė tapo ryškiu lietuvių literatūros ir kultūros gyvenimo reiškiniu. Pagal žiniasklaidos vertinimus, pirmasis autorės romanas buvo labiausiai mylima praėjusiųjų metų knyga. Kristina Sabaliauskaitė praktiškai savarankiškai, savo pastangomis atgaivino istorinį žanrą ir padarė jį labai patrauklų ir įdomų.

Kristina Sabaliauskaitė: Tai nėra barokinis romanas, juk XXI a. žmogui iš tiesų yra neįmanoma nusikelti į XVII a. ir tapatinti savo psichologijos su to amžiaus mąstysena. Tai romanas apie baroką. Studijuojant šią epochą kilo mintis rašyti, jaučiau, kad iš šaltinių dvelkia įtampos, kurios aktualios mums ir šiandien.

Apie marą ir kanibalizmą

Antrojo romano vyksmas nusikelia į keturiasdešimčia metų vėlesnį laikotarpį – sugriautą Vilnių, dramatiškais 1707–1710 metais.

Kristina Sabaliauskaitė: Mano aprašomas laikotarpis labai sudėtingas – jame susipina trys veiksniai: Šiaurės karas, klimato nelaimės ir viso to kulminacija – maras. Tokie dalykai kaip kanibalizmas – nėra mano išgalvoti, o aprašyti istorijos šaltiniuose, pavyzdžiui, kai tėvai iš bado suvalgo savo vaikelį. Daugelis užduoda klausimą, kiek maro epizoduose yra mano išmonės ir kiek tikrų dalykų, tai tikrovės išties labai daug. Pavyzdžiui, ano metu Vilniaus valdžia iš tiesų buvo išgrūdusi vargetas iš miesto, žadėdami išmaldą, tokiu būdu norėdami atsikratyti žemiausiojo gyventojų sluoksnio bent jau maro metu.

Apie Vilnių, besiblaškantį tarp puvėsių ir spindesio

Laimonas Briedis: Labiausiai mane intriguoja, tai, kad romanas pasakoja apie baroko asmenybę, kuri gyvena pasaulyje, neatitinkančiame jo suvokimo, kai šalia ligos, kančios ir mirtis. Baroko asmenybės problema – makabriškumas  – nesugebėjimas suvesti dviejų pasaulių – realaus ir idealaus, puvėsių ir spindesio. Mes taip pat nesame šios problemos išsprendę, todėl ją maskuojame. Tas Vilnius, kuriame Kristina perpina savo herojus, yra tarsi jų atsvaros taškas: jie išvažiuoja, bet vėl grįžta, tai – Lietuvos bajorijos miestas, kuris visada buvo labai pavojingas žmogui dėl ligų, karų. Miestas niekada nebuvo pabėgimas. Kristinos Sabaliauskaitės aprašomas Vilnius – barokiškas ir griūvantis, tai – mirties epocha.

Apie lietuvių kalbą, išmokomą bizūnu ar liniuote, bet taisyklingai

Rasa Drazdauskienė: Žaviuosi Kristinos Sabaliauskaitės gebėjimu suteikti kalbai barokiškumo: protarpiais ji netaisyklinga, vis įmetama lenkiškų, prancūziškų žodžių ir kitų archajiškų paįvairinimų, kurie jos sklandžiai tekančią kalbą daro įtikinamesnę, ryškesnę ir iškilesnę.

Kristina Sabaliauskaitė: Supratau, jog po kai kurių savo pasisakymų, esu šiek tiek klaidingai interpretuota. Mano požiūris labai paprastas: manau, mokykloje lietuvių kalba turi būti išmokoma absoliučiai taisyklingai, nesvarbu, kokiomis priemonėmis – ar bizūnu, ar liniuote. Ir kai tu ją moki dešimčiai balų, tada gali daryti su ja, ką nori, ypač rašydamas literatūros kūrinius.

Apie netikėtą idėją ir dialogą su praeitimi

Pristatymo metu gimė idėja išleisti romaną iliustruojantį leidinį. Anot istoriko Egidijaus Aleksandravičius, nors romanas yra kuriamas per kalbą, tačiau labai vertinga vizualinė veikalo pusė – autorė realizavo visus įmanomus privalumus, kuriuos įgijo studijuodama menotyrą. „Praeityje mes ieškome atsakymų į mus užknisančius klausimus, o ši knyga kompensuoja tai, kas iš vadovėlių yra išstumta. Dialogas su praeitimi daro mus išmintingesniais, jautresniais. Sėkmingai nusipirkot“ – sakė istorikas. Originalus knygų mylėtojo klausimas

Visus nustebino ir juoko laviną sukėlė vieno studento klausimas ir pastaba, jog knygos kaina labai nestudentiška, tad gal būtų galima kaip nors ją laimėti? „Baltų lankų“ leidyklos direktorius iš pradžių pasimetė, sakydamas, jog tai – pats sudėtingiausias klausimas, bet pažadėjo surengti konkursą, kurio prizas ir bus „Silva Rerum II“.

Ar daugybę paslapčių paliekantis romanas turės tęsinį – autorė neatskleidžia, bet dabar metas imti į rankas „Silva Rerum II“ ir pasinerti į Norvaišų šeimos istorijos tęsinį, beatodairišką fatalizmą ir fanatizmą, prabangą ir mirtiną alkį.

Reporterė Laura Bojarskytė

Vilniaus Knygų mugė 2011

* Silva Rerum – lotyniškai „daiktų miškas“ – taip vadinta XVI–XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius