1. Autoriaus vardas, pavardė: Paulius Sviklas
2. Kas, tavo nuomone, yra geras kinas? Geras kino filmas – toks, kuris priverčia jį prisiminti daugiau nei valandą po seanso.
3. Apibūdink trimis žodžiais Europos kiną. Kūrybingas, verčiantis susimąstyti, nenuspėjamas.
4. Jei būčiau režisierius, siekčiau kokybės visais aspektais – visų pirma, kad filmas būtų įdomus ir naujoviškas žiūrovui, bei kad visa aktorių ir padėjėjų komanda mielu noru dar kartą dirbtų su manimi.
5. Kai liūdžiu dėl kažkokio dalyko, geriausias kol kas mano atrastas atsipalaidavimo būdas – išvyka į kino teatrą bei gero filmo peržiūra.
Tėve mūsų, kuris esi medyje / The tree
Prancūzų režisieriaus Julie Bertucelli filmas pasakoja apie gausią O‘Neillų šeimą, kurią vieną dieną ištinka tragedija – miršta jos keturių vaikų tėvas Peteris. Žmona, dabar jau našlė Dawn (aktorė Charlotte Gainsbourg) puola į depresiją, juk dabar reikės ne tik prižiūrėti namų ūkį, bet dar ir tapti šeimos maitintoja. Vaikai šią tragediją išgyvena skirtingai – nors visiems jiems tėvo mirtis džiaugsmo toli gražu neatnešė, jaunausioji Simone netektį išgyvena skaudžiausiai.
Kaip šių išgyvenimų palengvinimą, ji susikuria iliuziją, kad mylimas tėtis persikūnijo į šalia namo augantį didžiulį medį. Kiekvieną dieną Simone ropščiasi į griozdišką augalą – tiek darydama namų darbus, tiek norėdama tiesiog ramiai pasikalbėti. Ir jai atrodo, kad tai išties vyksta: į kiekvieną jos klausimą „tėtis“ atsako. Tačiau mama Dawn šia iliuzija patikėti nenori.
Gyvenimas lyg ir toliau tekėtų įprasta vaga, jeigu Dawn nebūtų atsitiktinai pamačiusi darbo skelbimo ir sutikusi naujojo darbdavio George‘o. Trims vaikams naujoji mamos draugystė patiko, tačiau tik ne Simone, mat George‘as nuoširdžiai padeda spręsti netikėtai šeimos namą užgriuvusias problemas, kurių šaltinis – manomasis „tėtis“, o kitaip – tiesiog medis. Dėl gilaus jo įsišaknijimo namui kyla rimtų problemų, kurių pašalimas vienintelis– medžio nukirtimas.
George‘ui ėmusis šio darbo, santykiai su Simone pakrinka galutinai. Ir ne tik su ja – visiems staiga pamėgus kenkėjišką medį, George‘o nekęsti pradeda beveik visa šeima.
Po šio įvykio visas filmo scenarijus rutuliojasi sparčiau nei pradžioje – jaučiamas tarsi „Fast Forward“ mygtuko įjungimas, tik su funkcija, padidinančia greitį pusantro karto ar dar mažiau. Ir tai trunka iki pat kino kulminacijos, kurios esmė stipriai susieta su Simone mylimu medžiu.
Filmo negalima pavadinti nuobodžiu – nors visas jo veiksmas nufilmuotas praktiškai vienoje vietovėje, įvairūs ir dinamiški siužeto linijos poslinkiai neleidžia užsimerkti kelias sekundes net ir išrankiam žiūrovui. Ir, kas įdomiausia, tie poslinkiai nėra nuspėjami ar standartiniai, kokie neretai pasitaiko holivudiniuose filmuose.
