Vaikų klegesys, vartomos knygos, lapų šnaresys ir jauki atmosfera – visa tai pasitiko vos tik žengus pirmą žingsnį į Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką. Čia buvo vykdomas projektas, skirtas pagerbti žemę, žodį ir žmogų. Projekto iniciatorius V. Benašas.
Projekto „Laimės žiburys“ sėkmė
Projekto sumanytojas pasakojo, kad mintis apie darbus bibliotekoje brendo jau ilgai. Ne mažą laiko tarpą jis bendradarbiavo su darbuotojais ir dalijosi idėjomis. Išgirdus apie savivaldybės siūlomą konkursą, mintis bendradarbiauti su biblioteka ir sukurti jiems „Laimės žiburį“ bei „Bitės“ namelį tarsi pati šovė į galvą. Veiklos buvo imtasi entuziastingai. Pradėjo aiškėti konkretūs kontūrai, medžiagos bei jų išpildymas. Visų pirma buvo pastatytas „Bitės“ namelis, kurio kiekviena detalė skleidžia vis skirtingą, metaforišką, reikšmę. Šalia jo įsikūręs žurnalistų staliukas su malkomis iš knygų, kieme laukia pieštas šuniukas, stogą dengia knygos, o langinės suprojektuotos iš korių. Galima išvysti net gėlytes, augančias šalia namelio.
„Laimės žiburio“ idėja dar prasmingesnė. Jam sukurti buvo panaudotos jau nurašytos knygos, kurios savais laikais buvo labai vertinamos ir turėjo prasmingą paskirtį. Kai kurios iš jų su pasenusiomis tiesomis, politikos normomis, kitos mena senus istorinius laikus ar atskleidžia jau seniai po žeme miegančių autorių vaizduotės padarinius. Visas šias knygas vaikai sudėjo į trikampę piramidę, tarsi laiptus, vedančius į tai, ką turime dabar. Pačią žiburio viršūnę puošia raidžių karūna ir delnų įspaudais puošta Ž raidė. Taip žiburys turi pradžią ir pabaigą. O atsistojus jo viduryje, besklaidant knygą, pradeda pūsti šį darbą lengvinantis vėjelis ir šviesti į fantazijų pasaulį panardinančios spalvos. Kiekviena detalė atrodo svarbi, įkvepianti ir paslaptinga.
Vaikai turi būti laimingi
Ir vis dėlto svarbiausią projekto indėlį sudaro nuoširdus darbas. Vaikų čia netrūksta, jie būriuojasi jau nuo užsiėmimų pradžios, o po jų mažieji neretai pasilieka paplušėti prie gražios idėjos dar kelias valandas. Mažoji Rusnė teigė, jog čia jai labai patinka, nes netrūksta draugų. Ji papasakojo, jog „Bitės“ namelį darė net keturias dienas ir žino kiekvieną jo kampelį. Draugei paantrino ir dešimtmetė Martyna bei metais jaunesnė Aušrinė. Šios mergaitės palydėjo į namelio vidų. Prieš ten patenkant, reikėjo praropoti pro taką, išmargintą vaikų rašytomis savybėmis. „Mažiems vaikiškiems delniukams liečiantis prie šių vertybių galima įsivaizduoti, kaip jos pamažu skverbiasi į jų vidų ir įkvepia geriems darbams“, – teigė V.Benašas. Mergaitės papasakojo apie viduje įrengtą filmų apie bites peržiūrų aparatą, pačių sugalvotus ir užrašytus receptus nuo tokių dalykų, kaip išgąstis ar pyktis, užuolaidas iš laikraščių (taip norėta atskleisti Gabrielės Petkevičaitės–Bitės publicistinę pusę), knygas bei paslaptingą šviesą ir muziką skleidžiančius aparatus. Draugės patikino, jog tokiame namelyje gyventi tikrai norėtų, nes visą laiką jaustųsi kaip pasakoje. Projekto autorius teigė, jog tėvai ne tik neprieštarauja idėjos vykdymui, bet ir palaiko vaikus bei jį patį, mielai fotografuoja ir kartais net dalijasi patarimais.
V.Benašo ir vaikų darbus galima išvysti Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Čia esate labai laukiami ir tikrai būsite maloniai sutikti. Negana to, čia jūs pasijusite tarsi grįžę į pasakų pasaulį.
Nuotr. V. Benašo
