Paskutinį 2010 metų ketvirtadienį Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos (LTJS) Panevėžio skyrius nusprendė praleisti netradiciškai. Susirinkęs jaunimas nutarė suorganizuoti žygį į Žaliosios girios apylinkes ir aplankyti senuosius partizanų takus. Taip jaunuoliai norėjo išreikšti pagarbą tikriesiems tautos didvyriams, kovojusiems už Lietuvą.
Taigi saulėtą ketvirtadienio rytą LTJS būrys su keliais savanoriais patraukė partizanų keliais. Lengvai krentantis sniegelis nesugebėjo numalšinti ryžto pagerbti tuos, kurie praeityje gynė mus. Pagrindinis kelionės tikslas buvo sutvarkyti paminklus ir kryžius, apjuosti juos tautine juosta bei uždegti po žvakelę.
Pirmasis aplankytas objektas buvo XVII–XIX a. Stanionių kapinių ir koplyčių vieta. Net gausus sniegas nesugebėjo paslėpti praeities dvasios. Nedidelė medinė lentelė patraukė dėmesį ir įžiebė dar didesnį norą žygiui širdyse. Antrasis aplankytas objektas – kryžius, skirtas 1946 metais nužudytų okupantų ir stribų aukų atminimui. Prieš 64 metus toje vietoje buvusios sodybos neliko nei kvapo.
Ypač didelių paieškų ir ne ką mažesnių klajonių pareikalavo trečiais kelias Mitabynės link. Šis kaimas priverstinai buvo paverstas mišku. Pokario metais čia nebuvo taisomi keliai, neįvesta elektra, visos buvusios dirbamos žemės apsodintos mišku. Mitabynės gyventojams ne savo noru teko išsikelti kitur. Šioje vietoje per 1945-ųjų metų Grabnyčias iš pasalų buvo nušauti penki partizanai: būrio vadas Petras Kulbis-Aukštuolis, Povilas Krikščeliūnas, Antanas Kirkilas, Juozas Kirkilas, vokiečių kareivis Frizas. Išžudyta į kryžminę ugnį patekusi Savickų šeima. Prie likusių paminklų ir medinio stogastulpio uždegėme žvakeles.
Su nemažesniu džiaugsmu buvo rastas ir kryžius 1950 m. gegužės 4 d. žuvusio Vyčio apygardos partizano Jurgio Šimkevičiaus-Pierniko, Prapuolenio atminimui. Prie paskutinio objekto nuoširdžiai sugiedoję Tautišką giesmę pajautėme tikrąjį dėkingumą žmonėms, kovojusiems už tėvynę ir dėl mūsų.
Žygio pabaigoje tylėdami ėjome atgalios prisisotinę įspūdžių ir praeities atminimų. Nors jautėmės pavargę, tačiau niekas nesigailėjo čia atėjęs. Dar kartą įsitikinome, kad drąsa ir užsispyrimu galima nuversti ne tik sniego pusnis, bet ir kalnus tarp praeities ir dabarties.
