Nežinanti nesėkmės skonio abiturientė. Interviu su konkursų ir olimpiadų prizininke

Aušrinė Baranauskaitė – Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos abiturientė, kuri ne tik sprendžia, kur pasirinkti studijuoti bei aktyviai ruošiasi abitūros egzaminam, bet ir laimi prizines vietas ir nominacijas visuose konkurse, kuriuose tik dalyvauja. Ji konkursuose pradėjo dalyvauti tik nuo šių metų, tačiau gali pasigirti įspūdingais laimėjimais: Lietuvių kalbos olimpiada – 1 vieta (savivaldybėje), raštingiausio dvyliktoko konkursas – 3 vieta (savivaldybėje), jaunųjų gamtininkų literatūrinis konkursas (respublikinis) nominacija už geriausią minčių raišką, jaunųjų filologų konkursas – 1 vieta (savivaldybėje), beje, šiame konkurse Aušrinė buvo iįrinkta iš pusantro tūkstančio visos Lietuvos geriausiųjų. Interviu siu Aušrine Baranauskaite: – Aušrine, kodėl konkurse pradėjai dalyvauti tik šiais metais? – Tiesa pasakius, anksčiau nelabai ir žinojau apie šiuos konkursus, kažką esu girdėjusi, bet niekas nesiūlė, tai ir nedalyvavau. Šiais metais mane pradėjo mokyti lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vilija Dobrovolskienė ir ji man pasiūlė dalyvauti, už tai jai esu be galo dėkinga. – Ar šie laimėjimai tau teikia malonumą? –Žinoma, kad teikia. Nemaniau ir nemanau, kad tai, ką rašau, yra profesionalu ir vertinga. –Kokie tavo ateities planai? – Kalbant apie rašymą, manau rašysiu ir toliau, galbūt pavyks įsitraukti į kokį nors universiteto laikraštį. O jei kalbėtume apie ateitį, renkuosi tarp studijų užsienyje – Škotijoje ir Lietuvoje. – Ar nėra apmaudu, kad konkursuose pradėjai dalyvauti tik nuo šių mokslo metų? – Žinoma, yra apmaudu ir siūlyčiau visiems moksleiviams, kurie nori ir mėgsta rašyti, dalyvauti įvairiuose konkursuose, nors ir niekas iš mokytojų nesiūlo. Pavyzdžiui, kai buvau Respublikiniame filologų konkurse, tai ten mokiniai buvo atvažiavę jau nebe pirmą ar antrą kartą, kai kurie ten jau 7 kartą dalyvavo. Todėl jie tikrai buvo pranašesni , nes gauti 6 kartus rašytojų pastabas ir patarimus yra tikrai vertinga. O aš ten dalyvavau pirmą ir paskutinį kartą. – Rašiniai į šiuos konkursus yra ganėtinai didelės apimties, ar daug laiko tau užima parašyti rašinį konkursui? – Laiko nelabai daug, bet savęs – taip. Kai žinau, apie ką rašysiu, ir turiu idėjų, tai labai greitai parašau. Manau, daugiausia laiko skyriau klaidų taisymui – praleistos raidės ir panašiai. Kai skaitai savo tekstą, tai nebepastebi klaidų, o siųsti į konkursą neatidžiai patikrintą – nevalia. – Netrukus baigsi mokyklą, ar negaila bus ją palikti? – Visada galvojau, kad nebus gaila. Negaliu atsakyti vienareikšmiškai – gaila ar ne. Žinoma, atsibodo sėdėjimas pamokose ir mokymasis dalykų, kurių net neįsivaizduoju kam reikės. Tačiau labiausia gaila palikti draugus.