Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuomonė. Popmuzikos „indėlis“ į nacionalinę kultūrą

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuviai nuo seno garsėja savo dainingumu, taigi nenuostabu, kad šalies muzikos pasaulyje gausu atlikėjų. Tenka pripažinti, kad muzikos stilių įvairovėje stiprias pozicijas išsikovojusi popmuzika. Tačiau reporterė Austėja kelia klausimą: ar tokia muzika turi išliekamąją vertę ir ar prisideda prie nacionalinės kultūros formavimo.

Lietuviai nuo seno garsėja savo dainingumu, taigi nenuostabu, kad šalies muzikos pasaulyje gausu atlikėjų: vieni dainuoja garsių kompozitorių sukurtas dainas, kiti – neprofesionalių autorių, dažnai netgi neturinčių muzikinio išsilavinimo. Tenka pripažinti, kad muzikos stilių įvairovėje stiprias pozicijas išsikovojusi popmuzika. Popmuzikantai dažniausiai nesuka galvos dėl dainų tekstų – jie nesudėtingi, netgi banalūs, labiau orientuoti į masinę visuomenę. Tokia muzika, mano nuomone, neturi išliekamosios vertės, todėl nėra ir jos indėlio į nacionalinę kultūrą.

Kad mano pamąstymai būtų aiškūs ir nekiltų klausimų dėl terminų vartojimo ir jų atitikimo mano samprotavimams, norėčiau juos apibrėžti.

Popmuzika - paprasta, nesudėtinga muzika, orientuota į mases. Šios muzikos dainų tekstai nesudėtingi, dažniausiai kalbama apie meilę, jausmus.

Neprofesionalūs autoriai - tie, kurie nėra pripažinti kaip nusipelnę kompozitoriai, nėra išgarsėję muzikos pasaulyje kaip žmonės, siekiantys aukšto meninio lygio.

Nacionalinė kultūra - dailė, muzika, papročiai, literatūra. Visa tai, kas suvokiama kaip lietuvio tautinės tapatybės dalis.

Kalbėsiu apie trijų popmuzikos pasaulyje populiarių atlikėjų tekstus - grupės „Yva" lyderės Natalijos Zvonkės, grupės SEL vokalisto Egidijaus Dragūno ir grupės „Pikaso" įkūrėjo Dovydo Šamrajaus.

Visiems šiems atlikėjams dainų tekstus rašo žmonės, turintys patirties muzikos pasaulyje, tačiau nėra pripažinti kaip kompozitoriai. Taigi tam tikra prasme juos būtų galima laikyti neprofesionaliais autoriais. Natalijos Zvonkės tekstuose pagrindinės temos yra meilė, bandymas sužavėti kitos lyties atstovą, moteriškas žavesys. Ji dainuoja:

Aš myliu daug vaikinų brunetų ir blondinų

Ir kai naktim sapnuoju, visus juos išbučiuoju.

Aš myliu daug berniukų blondinų ir juodukų,

Į priekį negalvoju kvailioju ir vilioju.

Šiuose, kaip ir kituose Natalijos Zvonkės dainų tekstuose, nėra kalbama apie nacionalines vertybes. Toks tekstas tinka smagioje draugų kompanijoje, kai vyksta vakarėlis. Iš jo nieko neišmoksi, nepagilinsi savo žinių, jis neįeis į tautos istoriją, kaip, pavyzdžiui, Vytauto Kernagio tekstai. Cituotame tekste žodžiai sudėlioti į eilutes taip paprastai, kaip tai galėtų padaryti penktos klasės mokinys. Tokių dainų populiarumas laikinas - jos sulaukia masinio susidomėjimo, bet paskui tarsi dingsta, apie jas niekas nekalba, nerašo, jų nebedainuoja.

O tų atlikėjų, kurių dainos turi išliekamąją vertę, tarkime, V.Kernagio, net jiems mirus, nestokoja visuomenės dėmesio. Netgi būtų galima teigti, kad tokios dainos jau yra tapusios nacionalinės kultūros dalimi - jas dainuoja lietuviams svarbių švenčių metu.

N.Zvonkės dainų ateities kartos veikiausiai nedainuos, nes jose dažnai netgi nėra prasmės.  Tokie patys ir Egidijaus Dragūno dainų tekstai - dažnai netgi dar banalesni... Cijuoju tarp jaunimo populiarios dainos žodžius:

Kai užsimerkia diena ir mus paslepia tamsa,

Tu pakloji lovą ir nusirengi visa,

Neduok dieve, pagalvoji, jeigu tavo mama

Sužinotų, ką dabar daro jos dukra.

Vaiksytėj šalia savęs Suguldydavai nuo ašarų šlapias lėles,

Dabar po antklode glaudi mane,

Apkabini savo dar vaikiška ranka.

Vėlgi neperteikiama jokių lietuviams, kaip tautai, svarbių vertybių, - nemokoma kovoti dėl savo tikslo, padėti artimui. Netgi neįkvepiama susimąstyti. Tokių dainų nebūtų įmanoma dainuoti svarbiomis lietuviams progomis, jos netaptų himnais, kaip Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai", nes E.Dragūno dainos nėra skirtos paminėti įvykiams, kurie mūsų tautai kažką reiškia.

Minėto atlikėjo dainos yra greito vartojimo prekė - klausai, bet netobulėji dvasiškai. Esu įsitikinusi, kad tai, kas neverčia mąstyti ir galbūt netgi keistis, neįdeda indėlio į nacionalinę kultūrą.

Itin populiarios popmuzikos grupės „Pikaso" dainų tekstų spektras ne ką platesnis nei aptartų atlikėjų: čia vėlgi išgyvenama dėl prarastos, nesėkmingos meilės, daug kalbama apie merginų viliones, jų neištikimybę, matrialias svajones. Dainuojama apie tai, dėl ko išgyvena kiekvienas jaunas žmogus, bet tai jo neskatina keistis:

Tavo akyse - ledo krislai,

O širdy - visai kiti tikslai.

Veidrodėli, nieko nesakyk

Jei sapnas, tai nieks nekaltas.

Iš šių pateiktų pavyzdžių matyti, kad neprofesionalių autorių kurti tekstai šiuolaikinių popmuzikos atlikėjų nepadarys tais, kurie, kaip Andrius Mamontovas, drąsiai galės pasakyti: aš esu tas, kurio dainos įkvepia tūkstančius didesniems darbams, gražesniems siekiams, gal netgi kūrybai ar tautos gerovei didinti. Noriu psakyti, kad indėlį į nacionalinę kultūrą, jei kalbėtume tik apie muziką, įdeda tie atlikėjai, kurie dainuoja profesionalių autorių prasmingas dainas, kuriose nėra banalybių, nuogo atvirumo ir kuriose deklaruojamos nevienadienės vertybės.

Tik tie dainų tekstai, kurių tikslas ugdyti žmogų,  propaguoti bendražmogiškas vertybes - meilę, rūpestį savimi ir kitais žmonėmis, atsakomybę, - galbūt kada nors bus pripažinti kaip darantys ar padarę vienokį ar kitokį indėlį į nacionalinė kultūrą.

Parengė Austėja Pilipavičiūtė, www.jaunimogidas.lt

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt