Mes prie Nemuno užaugę, mylim savo miestą Kauną. Jeigu niekas neužpyks, Kaunas - Lietuvos širdis. Ši skambi frazė kauniečius iki šiol skatina didžiuotis savo miestu. XX-ojo amžiaus pirmoji pusė Kaunui buvo išties ypatingas laikas. Tuomet Kaunas buvo bene svarbiausias miestas šalyje, mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo, sporto - centras. Smalsu, koks jis atrodė žmonėms tada ir kokį mes jį matome dabar? Tuomet Jums reikėtų apsilankyti „Girstučio" kultūros ir sporto centre Kaune veikiančioje parodoje „Kaunas tada. Kaunas dabar". Paroda „Girstutyje" veiks iki šių metų galo.
„Nežinau, kaip kitiems, bet man ši paroda - ypatinga. Esu senas kaunietis, kai kuriuos laikus puikiai menu iš vaikystės, paauglystės, jaunystės metų. Buvo labai įdomu pasižiūrėti į miesto praeitį, jo kaitą, palyginti prisiminimus su realybe", - tvirtino „Girstučio" kultūros ir sporto centro direktorius Mindaugas Skvarnavičius. Anot jo, paroda „Kaunas tada. Kaunas dabar" sukėlė ilgesį, nostalgiją. „Nuotraukas su didžiausiu malonumu apžiūrėjau kelis kartus - vieną dieną, po to kitą. Norėjosi, kad nė menkiausia smulkmena neliktų nepastebėta", - pasakojo M. Skvarnavičius.
Anot „Girstučio" vadybininkės Gintarės Aleksandravičienės, kultūros ir sporto centre rengiama nemažai teminių parodų: tėvo, motinos dienai, valstybinėms šventėms, įvairiems festivaliams, kalendorinėms šventėms paminėti. „Ši paroda „Kaunas tada. Kaunas dabar" - tinka įvairaus žanro renginiams, jos žiūrovas - tiek mažas, tiek didelis. Labai įdomi parodos idėja - tada ir dabar, spalvotas ir juodai baltas vaizdai. Tos spalvotosios praeities nuotraukos įneša intrigos. Atrodo, kad praeitis turėtų būti bespalvė, o dabartis - ryški, tačiau čia - viskas priešingai. Tik priėjęs arčiau fotografijų ir pamatęs metus, kada darytos nuotraukos, supranti, jog suklydai", - pasakojo G.Aleksandravičienė. „Girstučio" atstovės teigimu, žmonės prieš renginius ir per pertraukas masiškai lanko parodą, jiems įdomu pažįstamose Kauno vietose atrasti kažką naujo, netikėto. „Šaunu, kad šią parodą inicijavo būtent verslas. Menininkus visais laikais rėmė verslininkai. Kultūra be pagalbos neišgyventų", - įsitikinusi G. Aleksandravičienė.
Fotografijų parodos „Kaunas tada. Kaunas dabar" sumanytojos Vytautas Meištas įsitikinęs, kad kiekvienam save gerbiančiam kauniečiui derėtų susipažinti su savo miestu iš laiko bei istorinių perspektyvų. „Ši paroda unikali ne tik savo sumanymu - parodyti miestą tada ir dabar, bet ir vaizdų, spalvų, nuotraukose įamžintų emocijų konstravimo principu. Matome ne tik praeities ir dabarties kontrastą, bet ir jausmų paralelę. Menininkų darbai užburia", - tvirtino V. Meištas.
Anot parodos rengėjų, atrinktose nuotraukose įamžintos ne tik gerai žinomos, bet ir neatpažįstamai iki šių dienų pasikeitusios Kauno vietos. Anų dienų ir šiandieninės fotografijos derintos pagal vaizdus, nuotaikas, emocijas, siekiant parodyti, kaip miesto veidą keičia laiko tėkmė. Tačiau tai ne vienintelis parodos tikslas. Parodos lankytojai gali pamatyti ir pirmąsias spalvotąsias Lietuvos fotografijas, kurios buvo sukurtos tarpukariu ir karo metais. Tokių fotografijų yra išlikę labai nedaug. Miesto dabartis įamžinta juodai baltose fotografijose.
Parodoje eksponuojami Lietuvos karo aviacijos kapitono, topografo, fotografijos mėgėjo Mečio Brazaičio ir hidrologo, Vytauto Didžiojo bei Notre Dame (JAV) universitetų profesoriaus, vieno iš Lietuvos fotomėgėjų sąjungos steigėjų Stepono Kolupailos darbai. Nuotraukų autorius galima vadinti lietuviškos spalvotosios fotografijos pradininkais. Iš gausaus kūrybinio šių menininkų palikimo parodai buvo atrinkti 1933-1942 m. užfiksuoti Kauno vaizdai. Jie pasiskolinti iš Atvirosios visuomenės studijos asociacijos pirmininko, dailėtyrininko Valentino Gylio rinkinio. Tuometinio Kauno vaizdus sugretinti su dabartinio miesto gyvenimu parodos organizatoriams padėjo jaunosios kartos fotografas Gintaras Česonis.
