Džiazo pianiste vadinama, viena populiariausių klavišininkių tiek Amerikoje, tiek Europoje, japonų kilmės pianistė Keiko Matsui jau trečią kartą džiugino Vilnių savo magišku pasirodymu. Išleidusi daugiau nei dvidešimt albumų bei singlų pianistė neapsiriboja vienu stiliumi ar solo pasirodymu. Ji visad subtili, bet dinamiška. Išlaikanti savyje paslaptį.
Po penkių metų pertraukos, lapkričio 23 – iąją, Keiko Matsui džiaugėsi grįžusi į Vilnių: „Džiaugiuosi būdama čia po tokio ilgo laiko“, – atviravo atlikėja po pirmosios klavišinių improvizacijos. Lietuviškai pasisveikinusi Keiko Matsui buvo palydėta plojimais ir dėkojo už šiltą priėmimą. Atlikėja pristatė savo naujausią albumą „The Roads...“, kuriame susipina belaikis erdvės ribų neturintis muzikos gilumas ir emocionalumas.
Koncerto metu ne tik publika, tačiau ir pati atlikėja buvo pasinėrę tarsi į transą, kuris sujungė įsiklausyti į subtilų ir kintantį fortepijono skambesį. Harmonijos ir gėrio siekimas sujungė klausytojus su atlikėja. Keiko Matsui taip pat pristatė savo trykštančią energija grupę, kurioje netrūksta nei instumentalo, nei gero nusiteikimos. Mušamųjų, styginių, pučiąmųjų bei afrikietiškos perkusijos ansamblis padovanojo ne tik lyriškus, tačiau ir energingus džiazinius garsus. Po vietos iš dainų pianistė atviravo, jog jos kūrybą inspiruoja ir jos dukra. „Vieną dieną mano dukra pasakė – mama aš tave myliu, foiver foiver“, - sakė atlikėja, tuo metu išgirdusi melodiją. To pasekoje atlikėja sukurė dainą „Forever, Forever“. Lyriška ir truputį nostalgiška muzikinė mozaika skambėjo dinamiškai, turėjo savo kulminaciją bei atomazgą. Tuo liko pakerėtas ne vienas, sėdintis Kongresų rūmų salėje. Keiko Matsui šiltas ir atviras bendravimas su publika vertė pasijusti svarbiu ne vieną bei leido tapti koncerto dalimi.
Muziką kaip žmonių ir pasaulių bei vandanynų jungtį suprantanti pianistė virtouziškai įsuko į savo atskirą gyvenimą, kurį, atrodo, gyvena kartu su savo instrumentu. Keitėsi klausytojų nuotaika: žiūrovai ir šypsojosi, ir graudinosi iš grožio. Emociškai paliesdama kiekvieną Keiko Matsui prisiminė ir Japonijoje įvykusius žemės drebėjimus, kurių metu ji pati buvo Tokijuje. Tuomet ją pasiekė galybė gerbėjų laiškų su viltimis, jog jai viskas gerai. Paatviravusi atlikėja sugrojo kūrinį „Light above the trees“.
Ir kadangi koncerto pabaigoje klausytojai nepaleido pianistės iš scenos, ji tarp daugelio savo padėkų ir nuoširdžių atviravimų sugrojo ne vieną, o net du paskutiniuosius kūrinius. Gėlės ant fortepijono ir kvapą griebiantys klavišinių garsai pagrobė klausytojų širdis, todėl Keiko Matsui buvo apdovanota nepaprastai griausmingais plojimais.
