Tradiciškai lapkričio mėnesį vykęs Europos šalių kino forumas „Scanorama" baigė savo šių metų repertuarą Vilniuje. Lapkričio 21 dieną pakartotinu seansu parodydami danų režisieriaus Nikolajaus Arcelio filmą „Tiesa apie vyrus".
Šis filmas - tai tragikomedija apie scenarijų rašytoją Madsą, kuris 10 metų nugyveno kartu su savo mergina, kuri jį labai mylėjo, tačiau yra kita bėda, jis jos - ne. Pagrindinis personažas nuolat jausdamasis ne savo gyvenimo vėžėse ir nuolat būdamas nelaimingas, pasiduoda savo jaunystės svajonei rasti tikrąją meilę, meta savo ilgametę draugę Mariją ir tiesmukai neria į savęs paties ir neišsipildžiusių svajonių paieškas. Kaip dažniausiai tokių vyrukų gyvenime nutinka - draugystė su žymiai jaunesne mergina, kuri neišvengiamai žlunga, kas po to eina nerūpestingi vakarėliai, alkoholis ir atsitiktiniai vienos nakties nuotykiai. Kol galiausiai Madsas po savo klystkelių suvokia, ko jis ambiciškai atsisakė ir ko susigrąžinti jau nebegali. Tai kelia jam paniką ir nuolatinį nerimą amžiams būti vienišu ir po truputį jis grimzta į depresiją.
Filmo siužetas rodos, atkartoja kitų filmų, tokių kaip „Amerikietiškos grožybės" veiksmą, o gal tiesiog primena draugo ar net savo paties gyvenimo tarpsnio istoriją. Nors pagrindinis filmo veikėjas yra visiškas nevykelis, nesugebantis savęs suimti į rankas, tačiau tuo pačiu atskleidžia ir savo sudėtingą vyro suaugimą, jo viltis, lūkesčius ir svarbiausia, pačios sielos subrendimą. Todėl ar atsakytumėt į klausimą, kuris dažnai buvo keliamas pačiame filme: „Jei tavo gyvenimas būtų filmas, ar žiūrėtum jį?"
