„Nusileisk, dangau, ant žemės“ – taip vadinasi žymaus lietuvių teatro, kino ir televizijos aktoriaus Rolando Kazlo pasirodymas. Toks pat ir Vlado Šimkaus eilėraščių knygos pavadinimas, iš kurios eiles skaitė aktorius. Tad šeštadienio vakarą R.Kazlas prašė dangaus nusileisti ant žemės, o žiūrovai jautėsi pakylėti į dangų.
Ant scenos aktorius užlipo praėjęs jos pakraščiu pro žmones, tarsi norėdamas susipažinti su visais, parodyti, kad jis toks, kaip ir jie. Po pirmųjų eilių scenoje pasirodė ir pagalbininkai: akardionistas Genadijus Savkovas ir fleita grojanti Rasa Olšauskaitė, kuri pavadavo į rimtą avariją kovo 10 dieną patekusį perkusijos meistrą Saulių Auglį. Muzikantai grojo nutilus R.Kazlui, leisdami žiūrovams pasišnekučiuoti, pamąstyti apie tai, ką prieš tai kalbėjo aktorius. Tokios muzikinės pertraukėlės padėjo išlaikyti dėmesį visą pasirodymą, kurio metu skambėjo tik eilėraščiai.
Vlado Šimkaus kūryboje netrūksta psichologinio, intymaus kalbėjimo, ji yra ironiška, poetinė mintis nuolat šokinėja. Tai gilūs eilėraščiai, kuriuose ironija padeda atskleisti, kas yra tikrosios vertybės. R.Kazlas eiles skaitė mintinai, iš kūrėjo pozicijos, kartu atskleisdamas savo, kaip aktoriaus talentą.
Kaip ir buvo tikėtasi, buvo iš ko pasijuokti. V.Šimkaus žodžiais tariant: „per juoką dažnas numirė, iš juoko niekados.“ R.Kazlas intonacija, šypsena, gestais ir kitais savo sugebėjimais papildė eiles taip, kad žmonės nesikuklino juoktis. Nors rimtų eilių, per pusantros valandos trukusį pasirodymą, taip pat buvo galima išgirsti.
Po pasirodymo aktorius mielai fotografavosi su žiūrovais, dalijo autografus ir bendravo. Ne vienas įsigijo kompaktinį diską, kuriame galima išgirsti tai, kas skambėjo vakaro eigoje. Iš vakaro su Rolandu Kazlu buvo galima išsinešti labai daug gilių pamąstymų, apie tai, kas buvo pasakyta bei gėrio sklindančio iš aktoriaus. Tiesiog trumpam buvo galima pasijausti pakylėtam į dangų.
Nuotraukos: Domo Lukausko
