Brandos egzaminai – sudėtingas laikotarpis ne vienam abiturientui. Šiandien norėdami įstoti į pasirinktą universitetą jaunuoliai turi sėkmingai išlaikyti tris egzaminus, iš kurių tik vienas – lietuvių kalbos – privalomas. Tačiau jau nuo 2016-ųjų abiturientams gali tekti laikyti mažiausiai keturis egzaminus, o privalomų skaičius padidės iki dviejų. Prognozuojama, jog antrasis privalomas egzaminas bus matematikos. Nusprendėme paklausti pačių mokinių, ką jie mano apie egzaminų reformas ir privalomą matematikos egzaminą.
Jau nuo 2016-ųjų abiturientams gali tekti laikyti mažiausiai keturis egzaminus, o privalomų skaičius padidės iki dviejų.
Simona Paškevičiūtė
Kauno Antano Smetonos gimnazijos ketvirtokė
Kasdien pasiruošti egzaminams skiriu valandą ar dvi. Tai priklauso nuo konkrečios dienos užimtumo bei kitų darbų. Kadangi nemažai mokausi ne tik mokykloje, bet ir namuose, man nereikia korepetitorių pagalbos. Nemanau, kad prireiks ir ateityje. Nors mano motyvacija mokytis kartais svyruoja, jos pakanka tam, kad mokyčiausi savarankiškai. Tikrai nejaučiu tėvų ir aplinkinių spaudimo. Abitūros egzaminus pasirinkau atsižvelgdama į finansų ir apskaitos bei ekonomikos studijų programų reikalavimus. Jei atvirai, mokytojai neturėjo jokios įtakos mano pasirinkimui. Aš pati sprendžiau, ar galiu norimus egzaminus išlaikyti gerai ir įstoti į pasirinktą universitetą.
Mantas Monkevičius
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos antrokas
Šiais metais turiu laikyti privalomą pagrindinio ugdymo programos patikrą. Būtina laikyti gimtosios lietuvių kalbos, anglų kalbos ir matematikos patikras. Aš savo pasiruošimą joms vertinu labai gerai. Nors didžiausią indėlį mokydamasis įdedu pats, tačiau labai džiaugiuosi savo gimnazijos mokytojų pagalba. Būdamas abiturientas, jei tvarka nepasikeis, būsiu priverstas laikyti ir privalomąjį matematikos egzaminą. Norėčiau studijuoti kino režisūrą, tačiau dėl menkų kino industrijų galimybių Lietuvoje, studijuoti ketinu užsienyje. Privalomas matematikos egzaminas nėra blogai. Matematikos egzaminą laikančiųjų mažėja, o socialinių mokslų absolventų skaičius tik auga. Juk universitetams reikia įvairių specialybių studentų, o ir pati matematika yra reikalinga ne vien tiksliuosiuose moksluose.
Rugilė Matusevičiūtė
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ketvirtokė
Ketinu studijuoti žurnalistiką Vilniaus universitete (VU). Tačiau stengiuosi neapsiriboti viena specialybe. Taip pat svarstau apie anglų ir prancūzų kalbų studijas Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Nerimauju dėl pasiriktų egzaminų rezultatų. Manau, jog tai yra natūralu. Jau dabar galiu nuspėti, kad geriausiai pasiseks išlaikyti anglų, o prasčiausiai – informacinių technologijų egzaminą. Mano nuomone, mokykla skirta ne paruošti mokinius egzaminams, bet padėti jiems atrasti motyvaciją mokytis. Mūsų gimnazijoje nestinga mokytojų, kurie geba motyvuoti ir palaiko mane. Aš, kaip ir visi, laikysiu privalomą gimtosios lietuvių kalbos egzaminą. Manau, teisinga, kad mokiniai yra skatinami rimčiau pažvelgti į savo gimtosios kalbos praeitį. Šiam egzaminui pasiruošti skiriu daugiausiai laiko. Tai ne tik svarbiausias egzaminas stojant į mano pasirinktą specialybę, tačiau ir didelis malonumas. Visada žavėjausi lietuvių literatūra.
Ieva Petrauskaitė
Kauno technologijos universiteto gimnazijos ketvirtokė
Pasirinkau laikyti valstybinius lietuvių kalbos, matematikos, chemijos ir biologijos egzaminus. Šių egzaminų rezultatų man reikia norint įstoti į pasirinktą Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU). Sunkiai mokausi ruošdamasi egzaminams. Labiausiai nerimauju dėl biologijos rezultatų. Tačiau esu rami dėl privalomo gimtosios lietuvių kalbos egzamino. Tikiuosi aukštų balų. Manau, teisinga, kad visi abiturientai turi parodyti savo gimtosios kalbos žinių lygį, bet aš nesutinku su egzamino struktūra. Iš kūrybingų mokinių atimama teisė laisvai reikšti savo mintis. Esame tarsi įspraudžiami į standartų rėmus.
Judita Sakalienė
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Kauno metų mokytoja
Norint parašyti gerą rašinį, būtina skaityti literatūros kūrinius. Atsivertus mokinio darbą, nesunku pastebėti, ar jis skaitė kūrinį, ar tiesiog internete perskaitė jo aprašymą. Geras rašinys turi būti parašytas pagal visus turinio, struktūros, raiškos reikalavimus. Mokinys taip pat turi parodyti savo turtingą žodyną, atskleisti savo kultūrinę brandą.
Norint parašyti gerą rašinį, būtina skaityti literatūros kūrinius. Atsivertus mokinio darbą, nesunku pastebėti, ar jis skaitė kūrinį, ar tiesiog internete perskaitė jo aprašymą.
Taip, loginį mąstymą turinčiam „tiksliukui“ sunkiau parašyti įtaigų rašinį, tačiau tokiam mokiniui dažnai geriau sekasi paisyti struktūros reikalavimų, nuosekliai ir logiškai argumentuoti. Apskritai siekis pamatyti jauno žmogaus brandą 500 žodžių rašinyje yra sveikintinas dalykas. Tačiau ,manau, reikėtų tobulinti gimtosios lietuvių kalbos egzamino vertinimo sistemą. Nors mes, egzamino vertintojai, vadovaujamės ta pačia vertinimo sistema, vis dėlto reikia pripažinti, kad išlieka ir subjektyvaus vertinimo galimybė. Praėjusių metų gimtosios lietuvių kalbos egzamino rezultatai būtent ir parodo, kad rašinių vertinimo sistemoje vis dėlto dar trūksta objektyvumo. Tikimės, kad vertinimo sistema ir vertintojų rengimo metodika bus tobulinama.
Pavel Čuchonski
Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vykdomas pagal 2011 metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą. Vadovaujantis šia programa Nacionalinis egzaminų centras ir rengia brandos egzamino užduotis, jų vertinimo instrukcijas, egzamino vykdymo reikalavimus. Taip pat šiuo metu vyksta diskusijos dėl matematikos brandos egzamino struktūros ir statuso. Diskutuojama, koks tai turėtų būti egzaminas: valstybinis, mokyklinis ar tik valstybinis, o taip ir privalomas ar laisvai pasirenkamas. Jau balandį mokyklose vyksiantys bandomieji matematikos brandos egzaminai bei jų analizė suteiks mums papildomos informacijos priimant sprendimą dėl matematikos brandos egzamino programos turinio, struktūros ir statuso.
Aistė Bliūdžiūtė
