Tai informacija, kurią reikia atsispausdinti ir turėti kiekvienam. Dingus elektrai ar sutrikus internetui, visos šiuolaikinės priemonės nustoja prasmės. Nėra interneto, neveikia telefonas, nebeveikia bankomatai. Nutrūksta: šildymas, dujų tiekimas, šiuolaikinė spauda. Ar mes esame tam pasiruošę? Žemiau rasite instrukciją, kokie turėtų būti gyventojų veiksmai kilus radioaktyviojo užteršimo grėsmei.
• Pradedamos ruošti turimos priešradiacinės priedangos, rūsiai žmonėms priimti;
• iš patalpų išnešami nereikalingi daiktai;
• įrengiami gultai, suolai, lentynos;
• į sandarius indus pripilama geriamojo vandens (vienam žmogui ne mažiau kaip 2 litrai parai);
• patikrinama ventiliacija, sanitariniai mazgai;
• pasirūpinama radijo imtuvu, televizoriumi.
Jeigu niekur nėra priešradiacinės priedangos arba rūsių žmonių apsaugai, ruošiami gyvenamieji kambariai:
• sandariai uždaromi langai, balkono durys, orlaidės;
• popieriaus juostelėmis apklijuojami langai, durys;
• uždaromos sienose esančios ventiliacijos traukos angos, orlaidės;
Kiekvienam šeimos nariui paruošiamos paprasčiausios apsaugos priemonės: vatos ir marlės raiščiai. Jie gaminami iš l m ilgio ir 0,5 m pločio marlės gabalo ar kito turimo audinio. Jo viduryje, 30x20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Jie apsiuvami.
Jeigu nėra vatos, tokį raištį galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 5-6 sluoksnių marlės (audinio) gabalą.
Vatos ir marlės raištis ar vien marlės raištis pridedamas prie veido taip, kad apatinis jo kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengti.
Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Tarp veido ir raiščio susidarę laisvesni tarpai užkamšomi vatos gniužulėliais. Ryšint tokį raištį, reikia užsidėti bet kokius akinius nuo dulkių. Toks raištis tinkamas naudoti tik vieną kartą, o paskui sunaikinamas.
Odai apsaugoti galima panaudoti lietpalčius, žieminius drabužius, t.y. storus paltus, striukes, iš polietileno galima pasigaminti apsiaustus. Kojas apsaugo guminiai gamybinės ar buitinės paskirties batai. Rankas galima apsaugoti guminėmis arba odinėmis pirštinėmis.
Ruošiamos maisto, vandens atsargos, maistas izoliuojamas nuo išorinės aplinkos, sudedamas į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, polietileno maišelius. Bulvės ir į dėžes, išklotas popieriumi, polietileno plėvele, pergamentu ar klijuote, iš viršaus uždengus brezentu ar kitokiu tankiu audiniu. Geriamasis vanduo saugomas sandarioje taroje, termosuose, metaliniuose, stikliniuose induose, bidonuose.
Kaimo vietovėje gyvuliai suvaromi į užsandarintas patalpas, kaimo vietovėje pašarai apdengiami polietileno pievele, brezentu arba šiaudų sluoksniu, padaromi uždengimai šuliniams, aplink rentinį 0,20 m gyliu ir 1,5 m pločiu suplūkiamas molis.
Ką turi daryti gyventojai
Sužinojus apie teritorijos radioaktyvųjį užterštumą būtina:
• eiti į artimiausią paruoštą priešradiacinę priedangą arba rūsį, o jų nesant – likti gyvenamojoje patalpoje, atitinkamai ją užsandarinus;
• per visuomenės informavimo priemones paskelbus apie jodo profilaktiką, pradėti vartoti jodo preparatus pagal 2000-07-04 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 380 Lietuvos higienos normas HN 99:2000.
Vienkartinė stabilaus jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabilaus jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10 dozių. Jodo tablečių vartojimo trukmė priklauso nuo jodo radionuklidų išmetimo trukmės ir pavojaus jų įkvėpti ar gauti su maistu.
Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Tabletes galima ištirpinti bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės vartojamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.
Paprastai jodo tabletės pašalinių reiškinių nesukelia. Labai reti pašaliniai reiškiniai yra skrandžio skausmai, vėmimas, viduriavimas, odos bėrimai, kurie išnyksta nustojus vartoti tabletes.
Jodo tabletės saugomos tamsioje sausoje vietoje, sandariai įpakuotos. Tablečių tinkamumo vartoti terminas yra nurodomas ant pakuotės.
Neturint KI arba KIO3 tablečių, galima vartoti 5 proc. jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų (1-2) lašai 5 proc. jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Jodo tinktūros lašai ištirpinami 100 ml pieno ar kitokiame skystame maiste. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami (3-5) lašai 5 proc. jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras.
Skydliaukės apsaugos efektyvumas priklauso nuo stabilaus jodo preparatų vartojimo laiko pradžios. Geriausiai skydliaukė apsaugoma, kai jodo tabletės vartojamos (2-3) valandas prieš jodo radionuklidų patekimą į organizmą su įkvepiamu oru ar maistu. Išgėrus jodo tablečių praėjus (2-5) valandoms po jodo radionuklidų patekimo į organizmą, skydliaukės apsaugos efektas sumažėja iki 50 procentų.
Gyventojus, gyvenančius 50 km zonoje nuo IAE, stabilaus jodo preparatais aprūpina savivaldybės. Jodo tabletės pirmiausiai išdalijamos ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigoms, mokykloms, ligoninėms, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinėms ir gelbėjimo, policijos tarnyboms. Likusieji Lietuvos Respublikos teritorijos gyventojai jodo tabletėmis apsirūpina patys.
Įeinant iš užterštos teritorijos į gyvenamąsias, tarnybines patalpas, reikia:
• kruopščiai skudurais nusivalyti batus, skudurai turi būti šlapi;
• atsistojus pavėjui išpurtyti viršutinius drabužius;
• apavą, viršutinius drabužius ir galvos apdangalą palikti prieškambaryje arba specialioje vietoje;
• grįžus namo, būtina nusiplauti su muilu rankas ir veidą (iš pradžių geriau šaltu vandeniu, paskui karštu, o po to vėl šaltu);
• esant galimybei kiekvieną dieną maudytis pirtyje arba po dušu;
• patalpas vėdinti praėjus 6-10 val. po radioaktyviųjų kritulių iškritimo;
• jeigu maisto produktai buvo laikomi nehermetiškoje taroje, prieš naudojimą juos būtina deaktyvuoti, t.y. nuo mėsos, sūrio, varškės, sviesto nuimti 2-3 cm sluoksnį;
• daržoves nuplauti tekančiu vandeniu, o dar geriau – nulupti viršutinį sluoksnį;
• skystus maisto produktus: pieną, aliejų filtruoti arba leisti jiems nusistovėti;
• ypatingą dėmesį kreipti į maitinimą, maisto produktai turi būti visaverčiai;
• vandenį virinti 10-15 min., susidariusias nuosėdas išpilti;
• virtuvinį inventorių saugoti polietileno maišuose arba sandariose dėžėse ir spintose;
• nuolat atlikti stalų, spintų, viryklių, palangių paviršiaus deaktyvaciją (2-3 kartus nuplauti šiuos paviršius šiltu vandeniu, naudoti įvairias plovimo priemones, šepečius, skudurus).
Draudžiama:
• gerti, rūkyti, nusiimti apsaugos priemones;
• liesti plikomis rankomis daiktus;
• vaikščioti aukštoje žolėje ir tankiuose krūmuose;
• be atskiro nurodymo ganyti gyvulius ar pašarui naudoti nupjautą žolę;
• vartoti gyvulinės ar augalinės kilmės produktus: mėsą, pieną, kiaušinius, medų, žalumynus, daržoves, vaisius, uogas, žuvį, paruoštus užterštoje teritorijoje, be veterinarinės-sanitarinės ekspertizės ir radiometrinės kontrolės;
• vartoti pieną tų gyvulių, kurie ganėsi atvirose ir užterštose ganyklose;
• žvejoti, medžioti laukinius gyvulius, paukščius ir vartoti jų mėsą.
Gavus nurodymą evakuotis, reikia:
• išjungti elektrą, dujas, vandenį, iš šaldytuvo išimti produktus;
• apsirengti patiems ir aprengti vaikus drabužiais, kurie lengvai deaktyvuojami: sintetiniais lietpalčiais, kaproninėmis striukėmis, kombinezonais, odine arba gumine avalyne, polietileno plėvės apsiaustais;
• pasiimti su savimi individualiąsias apsaugos priemones, dokumentus (pasą, karinį bilietą, gimimo liudijimą, mokslo baigimo diplomą ar atestatą, taupomąsias knygeles, brangenybes, pinigus), maisto atsargų, reikalingų drabužių ir tualetinius reikmenis;
• jei galima, naminiai gyvuliai (katės, šunys, dekoratyviniai paukščiai ir kt.) imami su savimi.
Gyventojų evakavimas
Evakacijai iš užterštos vietovės atvykęs autotransportas pagal atsakingo už evakaciją pareigūno nurodymą išgabens žmones į apgyvendinimo vietas:
• konkretūs evakavimo punktai bus paskelbti per radiją ar televiziją;
• padėkite kitiems, priimkite į automobilį kiek galima daugiau žmonių;
• palikite namus taip, lyg vyktumėte atostogauti ilgesnį laiką;
• ūkininkai gaus papildomų nurodymų dėl gyvulių evakavimo.
Neorganizuotas išvykimas iš užterštos teritorijos nerekomenduojamas.
Išvykstant asmeniniu transportu, būtina užsiregistruoti kontroliniuose punktuose arba artimiausiame policijos komisariate ir nurodyti vietą, kur važiuojama.
