Ar domimės aplinkosauga?

Konkurso „Žalias kodas“ dalyvės darbas. Autorė: Goda Alsytė Kartais iškeliu sau klausimą: ,,Kodėl aš neprisidedu prie aplinkosaugos, kodėl neraginu to daryti savo tėvų, senelių, savo klasės draugų? Ši tema yra labai plati, tačiau nepopuliari mūsų tarpe. Rašydama šį rašinį (ar turėčiau jį vadinti rašinėliu) norėčiau ne tik dalyvauti konkurse, bet ir įrodyti, jog mes galime bei privalome padėti gamtai, tapti ekologiškesni. Šiomis dienomis mes rūpinamės tik savimi. Daugumai žmonių neberūpi Lietuva – jų gimtinė, jų kraštas. Skelbiama įvairiausių akcijų padėti gamtai, tik ar daug piliečių dalyvauja juose? Ar visuomeninės akcijos “Padėkime gamtai“ ir panašios sulaukia gyventojų paramos, susidomėjimo? Kyla labai daug klausimų, užtat yra dar daugiau atsakymų, nuomonių. Juk niekas nenori būti nuteistas. Mūsų gamta pilna šiukšlių – to niekas nenuginčys. Vasarą ir pavasarį, norėdami pailsėti neprivačiose poilsiavietėse, apsidairome, o ten…gausu žmogui nebereikalingų daiktų: plastikinių butelių, lėkščių, vienkartinių įrankių, drabužių. Pamenu, praeitą vasarą važiavome su klase į žygį. Įspūdį paliko miške išmėtyti daiktai, paliktos padangos. Geriausia buvo tai, kad prieš išžygiuojant iš miško visa grupė ,,apvalė“ vietovę. Surinkome savo bei prieš tai buvusių poilsiautojų šiukšles. Pavyzdžių, prisiminimų turime visi. Visi bent kartą yra teršę gamtą. Iš kur išmokome teršti gamtą? Ar tai privaloma? Iš minėtų pavyzdžių akivaizdu, jog taip. Norėčiau, kad žmones tikrai domintų aplinka, kurioje MES gyvename. Vis galvojau: ,,Kaip įžiebti meilę širdy, gamtai?“ Tikiuosi, kad skaitydami rašinį atsakysite į klausimus. Ne man, ne draugams, o sau. Gal pagaliau visi supras, kad pati gamta savęs neapsaugos. Ją galime apsaugoti tik mes patys. Kol dar nevėlu, išgelbėkime ją, kaip ji gelbėja mus!