Šeštadienį (spalio 30 d.) 12 val. Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje vyks baigiamosios iškilmės, skirtos iškilmingam 600 metų Žalgirio mūšio jubiliejui paminėti bei spalio 27 d. sukankančioms 580-sioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms.
Šioms atmintinoms datoms paminėti bažnyčioje kviestinis kunigas aukos iškilmingas senąsias lotyniškas votyvines Mergelės Marijos šv. Mišias „Salve Sancta Parens“ (liet. Sveika, Šventoji Gimdytoja), skambant Vytauto Didžiojo laikų giesmėms ir maldoms taip, kaip senuoju Romos ritualu meldėsi pats Lietuvos didysis kunigaikštis.
Su Vytauto Didžiojo asmenybe sietinos dvi reikšmingos datos neatsitiktinai minimos Trakų istorinėje bažnyčioje. Be karinių ir politinių nuopelnų to meto LDK Vytautas Didysis tituluojamas Lietuvos krikštytoju dėl pirmųjų bažnyčių (išimtinai M.Marijos titulo) fundavimo Lietuvos teritorijoje.
Būtent su Vytauto Didžiojo indėliu siejamas stebuklinguoju vadinamas Trakų Dievo Motinos paveikslas, gavęs „Lietuvos Globėjos“ vardą (ankstesnis už Šiluvos ir Aušros vartų), tačiau dėl slopinimo aneksijų ir okupacijų metais, garbinimo tradicijos sumenko.
Legenda byloja, kad Vytautui Didžiajam šią Marijos ikoną padovanojo Bizantijos imperatorius Manuelis II Paleologas. Vytautas ją perdavė 1409 m. savo paties pastatytai Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai. Paveikslas netrukus ėmė garsėti stebuklais. Ypatingai daug malonių patirta sunkiu Lietuvai karo, maro ir bado laikotarpiu XVII amžiuje.
1718 m. rugsėjo pradžioje paveikslas iškilmingai vainikuotas Vatikano kapitulos vainiku Popiežiaus Klemenso II pašventintomis aukso karūnomis. Tai buvo pirmas karūnuotas paveikslas Lietuvoje ir antras Lietuvos–Lenkijos valstybėje (1717 m. karūnuotas Čenstochovos Dievo Motinos paveikslas). Trakų Dievo Motinos paveikslas ypač gausiai piligrimų iš visos Vidurio Europos buvo lankomas XVII ir XVIII amžiuje. Vėliau greta Trakų susiformavo kitas svarbus švč. M. Marijos sanktuarijus – Vilniaus Aušros vartai.
Šios mišios skiriamos Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios Dievo Motinai, kviečiant prisiminti istorines pamaldumo tradicijas ir atvykti pagerbti stebuklingojo Jos atvaizdo, įvardinto pirmosios „Lietuvos Globėjos“ vardu bei pagerbti Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lietuvos krikštytoją Vytautą Didįjį jo mylimame mieste Trakuose, vienoje iš funduotų pirmųjų švč. Marijos titulo bažnyčių šalyje.
Viduramžius menančiose šv. Mišiose grigališkąjį choralą giedos Vilniaus universiteto grigališkojo giedojimo mokykla Schola Cantorum Vilnensis ir Klaipėdos Marijos taikos Karalienės bažnyčios Schola Cantorum de Regina Pacis choralo studija. Iškilmingoms M. Marijos mišioms priskiriamus XVI-XVIII amžiaus ir kitus klasikinius kūrinius atliks žymiausias Lietuvos kamerinis profesionalų choras „Aidija“. Šių iškilmių muzikinis ir meno vadovas Romualdas Gražinis.
