Vilniuje dvi dienas trukusio tarptautinio seminaro metu Lietuvos aukštųjų mokyklų įvairių sričių ekspertai aptarė pirmuosius nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo kredito suvokimą, rezultatus.
Pasak vienos projekto vadovių, Vilniaus universiteto Strateginės plėtros direkcijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjos Aurelijos Čepienės, „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ projektas siekia didinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą, diegiant ECTS sampratą, atitinkančią Bolonijos nuostatas. Kaip tik naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas. Jis jau įvardija ECTS kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo keisti iki šiol turėtąją, tačiau įstatymas nepateikia instrumentų, kaip tai padaryti. Taip pat ECTS kredito, paremto būtent studento mokymosi apimtimi ir rezultatais, samprata mūsų šalyje dar nėra ir akademinės kultūros dalis – trūksta ne tik instrumentų, bet ir to Bolonijos kultūros nuostatų puoselėjimo.
Dviejų dienų seminaro metu projekto ekspertai, beveik 100 skirtingų sričių specialistų, atstovaujančių įvairias Lietuvos aukštąsias mokyklas, kartu su svečiais iš užsienio apibendrino pirmųjų projekto metų rezultatus ir patirtį. Taip pat susirinkusieji buvo supažindinti su darbdavių ir absolventų profesinio lauko tyrimo rezultatais. Tyrimas parodė, kad, net ir vertinant bendrąsias kompetencijas, pirmoje vietoje yra dalykinės žinios ir savos profesijos supratimas. Toliau rikiuojasi gebėjimai priimti sprendimus, spręsti problemas ir bendrauti, darbo organizavimo įgūdžiai bei inovatyvumas.
Kadangi ECTS projektas glaudžiai siejasi ir vyksta paraleliai su Studijų kokybės vertinimo centro vykdomu projektu „Studijų pakopų aprašų ir studijų krypčių aprašų sandaros sukūrimas“, Lietuvos ir užsienio ekspertams diskusijai buvo pasiūlyta viena iš rengiamo dokumento „Nacionalinės studijų aprašų sąrangos projektas“ dalių – „Studijų programos aprašo sandara“. Ji tarp ekspertų sukėlė nemažai prieštaringų reakcijų ir todėl bus aptarinėjama tolesnėse šių dviejų susijusių projektų diskusijose.Todėl sveikindama seminaro dalyvius su projekto pusiaukele, viena jo vadovių A. Čepienė linkėjo: „Jeigu mes apie šį projektą kalbame kaip apie kultūros kaitos projektą, tai svarbiausia, kad jis nesibaigtų su paskutine jo diena, o, kad ir labai pamažu, būtų tęsiamas savo aukštosiose mokyklose. Virsmas kultūroje neįvyksta per metus ar du. Projektas šiam virsmui kuria tik kelią ir gaires. O jau nuo mūsų priklauso, ar mes tuo keliu eisim toliau.“
Projektas prasidėjo praėjusių metų rugsėjo mėnesį ir truks iki 2012 m. vasario. Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.
