„Žinau viską" reporterė Aurelija Grublytė
Jei anksčiau buvo sudėtinga gauti seną knygą, kuri yra kultūros paveldo dalis – dabar jau visa tai keičiasi. 2011 m. sausį keleto ekspertų komitetas pateikė ataskaitą, kuri atspindi skatinimą bibliotekose, archyvuose ar muziejuose talpinamas kolekcijas, padaryti prieinamomis internetu. Ataskaitoje aptartas skaitmeninamų kūrinių finansavimas, projekto vizija, tolimesni planai bei pateikiamos Komisijos rekomendacijos. Siekiama, kad Europos Sąjungos narės skaitmenizuotų nykstantį savo šalies kultūros paveldą ir padarytų jį prieinamą bei taip prisidėtų prie Europos kultūros paveldo išsaugojimo. Kultūros institucijos jau pradėjo skaitmeninti knygas, laikraščius, žemėlapius, garso ir vaizdo medžiagą, rankraščius, nuotraukas ir muziejų eksponatų kolekcijas.
„Europeana" Siekiant, kad skirtingi sektoriai ir visos Europos Sąjungos kultūros institucijos būtų suvienytos, Europos mastu yra įgyvendinamas kultūros projektas „Europeana". Tai skaitmeninė biblioteka, archyvas, muziejus, kuriame talpinamas suskaitmenintas nykstantis Europos kultūros paveldas.
„Europeanos" prototipas pradėjo veikti dar 2008 m., per dvejus metus jos kolekcija išaugo iki 15 milijonų suskaitmenintų objektų. Šios tinklavietės plėtra ir naudojimasis parodo jos poreikį visuomenei. Šiuo metu kūrinius tinklavietei teikia maždaug 1500 kultūros institucijų, tačiau Europos Sąjungos valstybių narių indėlis nėra vienodas. Daugiausia suskaitmenintų kūrinių yra iš Prancūzijos kolekcijų, kiek mažiau iš Vokietijos. Kai kurios valstybės narės yra pateikusios vos keletą kūrinių, tad siekiant, kad visas Europos kultūros paveldas būtų suskaitmenintas ir išsaugotas, reikia didesnio valstybių narių indėlio.
Ataskaitoje rekomenduojama suskaitmenintą medžiagą daryti laisvai prieinamą ir leidžiamą pakartotinai naudoti nekomerciniais tikslais bei nenaudoti vandens ženklų. Visgi kol kas tai dar lieka tik rekomendacijomis. Kai kurios valstybės narės ima mokestį už suskaitmeninto paveldo naudojimą, keletas šalių apmokestino tokio kūrinio išsaugojimą, tačiau jo peržiūrėjimas yra nemokamas. Kai kurios šalys, siekdamos apsaugoti kūrinius, naudoja vandens ženklus jiems žymėti. Tai apsaugo kūrinius nuo komercinio jų naudojimo, tačiau jais taip pat negali naudotis ir švietimo įstaigos, tad tai sudaro keblumų ir įstaigoms ar žmonėms, kurie suskaitmenintą medžiagą naudoja ne komerciniais tikslais.
Siekiai, projekto finansavimas „Vienas pagrindinių mūsų uždavinių yra užtikrinti visišką prieigą prie praeities, dabarties ir ateities kultūrų raiškos ir žinių", – teigiama ataskaitoje. Kultūros paveldo skaitmenizacija ne tik padės išsaugoti nykstantį Europos kultūros paveldą, bet ir leis su juo susipažinti ateities kartoms.
Kompiuterizacija ir skaitmenizacija paveikė kone visas gyvenimo sritis, tad žengiant koja kojon su XXI amžiaus naujienomis, kartu prisidedama ir prie paveldo išsaugojimo. Nemažai Europos kultūros paveldo kūrinių jau ir anksčiau buvo prieinami internetu, tačiau jie nebuvo susisteminti ir pateikiami kartu su viso paveldo kontekstu. Be to, suskaitmenintas Europos kultūros paveldas bus prieinamas ne tik europiečiams, o tai suteiks galimybę geriau pažinti Europos kultūrą viso pasaulio žmonėms. Taip pat lengviau prieinami paveldo kūriniai, galės būti pakartotinai naudojami nekomerciniais tikslais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kultūros paveldo skaitmenizavimas turės ekonominės naudos inovatyvių paslaugų plėtrai turizmo, tyrimų bei švietimo sektoriuje, prisidės prie darbo vietų kūrimo.
Siekiant Europos kultūros paveldą padaryti prieinamą internetu, prireiks daug lėšų. Ataskaitoje pateikiama, kad visų Europos muziejų, archyvų ir bibliotekų kolekcijų, įskaitant jų turimą audiovizualinę medžiagą, suskaitmeninimas kainuotų maždaug 100 milijardų eurų. Daugiausiai lėšų turi investuoti pačios valstybės narės, tačiau Europos Sąjunga taip pat teiks paramą.
Kadangi siekiama ginti autorių teises ir įgyti teisę jų kūrinius viešai publikuoti, tai užtrunka, todėl kol kas skaitmenizuoti ir pasiekiami yra tik nežinomų autorių darbai, tačiau Europos kultūros institucijoms toliau dirbant, bus skaitmenizuojama vis daugiau Europos kultūros paveldo kūrinių.
Siekiant išsaugoti paveldą, reikia jį suderinti su šiandien taikomais metodais ir priemonėmis, tad skaitmenizacija ir yra vienas plačiausiai naudojamų metodų. Nors ataskaitoje daugiausiai dėmesio skiriama praeičiai, kai ir buvo sukurti kūriniai, kuriuos verta išsaugoti, tačiau žvelgiama ir į ateitį. Suskaitmeninti kūriniai aktualūs jau šiandien, nes ne visus nykstančius kūrinius galime pasiekti, o tokią galimybę mums suteikia jų talpinamas internete. Suskaitmeninto paveldo reikšmė ateityje tik augs, jei kai kurie kūriniai išnyks, juos būsime išsaugoję ir toliau galėsime jais domėtis bei tirti. Tad šiandienos darbas ir indėlis į Europos kultūros paveldo išsaugojimą bus naudingas ir reikšmingas ateityje.
Visa ataskaita yra prieinama visomis ES kalbomis: http://ec.europa.eu/information_society/activities/digital_libraries/comite_des_sages/index_en.htm
„Žinau viską" jaunieji žurnalistai yra jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" vykdoma iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.
Irmanto Geliūno nuotrauka
