Internete ilgai ieškoję pažintinės-poilsinės kelionės atostogoms praleisti, radome viliojantį kelionių organizatoriaus „Guliverio kelionės“ pasiūlymą už 1611 Lt žmogui 8-ioms dienoms rugpjūčio pabaigoje važiuoti į Šiaurės Italiją (šiuo metu tapatūs pasiūlymai vis dar skelbiami kelionių organizatoriaus tinklalapyje).
Taigi UAB „Kelionių akademija“ sudarėme sutartį, pagal kurią apgyvendinimas numatytas 3 žvaigždučių viešbučiuose Italijos kurorte. Atvykę į pirmąjį viešbutį Italijoje buvome išlaipinti šalia 2 žvaigždutėmis pažymėto „viešbučio-pensiono“, kuris jau vien iš išorės nieko gero nežadėjo. Po vakarienės (makaronų su pomidorų pasta) netrukus tuo įsitikinome – kelių kvadratinių metrų kambariuose, kuriuose vos ne vos sutalpintos lovos, nebuvo kondicionierių (tuo metu oro temperatūra, beje, tokia pati, kaip ir viduje, buvo apie +38 laipsnius), kambariai dvokė įsisenėjusiu kvapu, poros kvadratinių metrų tualete buvo sutalpinta kriauklė, bide ir tualetas, virš kurio buvo pakabintas dušas (žiūrėti vaizdo įrašą).
Langų atidaryti nebuvo įmanoma, nes skraidė į uodus panašūs ir iškart geliantys mašalai, o ir juos atidarius ne kas tepasikeitė – karštis buvo neištveriamas, todėl visą naktį praleidome apsikloję šaltame vandenyje išmirkytais rankšluosčiais ir paklodėmis. Tokiomis nežmoniškomis sąlygomis ištvėrę visą naktį kitas naktis nakvojome 3 žvaigždutėmis pažymėtame „viešbutyje“, kuris Lietuvoje būtų pavadintas nebent studentų bendrabučiu, nekalbant apie žvaigždučių skyrimą – kriauklė be sifono (vanduo teka į šiukšlių kibirą), durų apačia nupuvusi, sienos apipaišytos, baldai sulūžę, ventiliatoriai neveikiantys, pagrindinės durys užrakinamos „Buratino raktais“ – spynos tapačios spintų spynelėms (trūkumai surašyti apėjus keletą kambarių, ne visi yra visuose kambariuose).
Atsižvelgiant į ten vyraujantį vagysčių mastą, daiktų ramiai nebuvo įmanoma palikti. Beje, nakties metu į vienų grupės keliautojų kambarį tiesiog per balkoną įlipo ir šeimininkavo pašalinis asmuo, tačiau, atsibudus kambario šeimininkėms, jis tokiu pat būdu ir paspruko. Apie šaldytuvus maistui kambariuose pasidėti teko tik pasvajoti, vietoj jo naudojome šalto vandens prileistą bide. Na, bet už papildomą mokestį (6 eurai parai) čia bent kondicionieriai (vėl gi – ne visiems) veikė, tad išsimiegoti lyg ir turėtų būti įmanoma, tačiau... „viešbutyje“ buvo apsistojusi didelė lenkų jaunimo (apie 16-18 metų amžiaus) grupė, nuo kurios visas naktis nebuvo įmanoma užmigti be ausų kamštukų ar migdomųjų – ištisas naktis buvo girdėti baldų stumdymai, dunksėjimai, šūkavimai, spygavimai ir panašūs garsai, į kuriuos iki mūsų išvažiavimo taip ir nekreipė dėmesio niekas iš „viešbučio“ administracijos.
Tai tiek įspūdžių apie mums organizuotus viešbučius. Tiesa, negalima nepaminėti ir paskutinės vakarienės viešbutyje: buvo patiekta „pica“ – užteptas pomidorų pasta duonos paplotėlis ir bulvės. Tokio derinio nė vienas grupės keliautojas dar nebuvo ragavęs... Smagių įspūdžių susigundžiusiems „Guliverio kelionėmis“.
