Kam reikalingi aplinkosaugininkai, kurie nieko nedaro?

Sekmadienį, rugpjūčio 2 dieną, su drauge nuvykome į Švenčionių rajone esantį mišką. Nuo Vilniaus lygiai 58 kilometrai. Draugė sąžiningai rinko mėlynes, o aš vaikštinėjau po mišką. Tolėliau pamačiau kelis mėlyniautojus, jie ėjo pririnkę ne vieną kibirą uogų. Pamaniau, kad žmonės sunkiai dirba, kad galėtų parduoti uogas, ir džiaugiausi, jog gamta negaili šio derliaus. Tačiau įsižiurėjęs iš arčiau pastebėjau, kad nelabai gražiai tas jų mėlyniavimas vyksta. Pasirodo, piliečiai, pasitelkę vadinamąsias šukas, tikrają to žodžio prasme šukuoja mišką, niokoja gamtą. Nusprendžiau paskambinti 112 ir paklausti, ką reikia daryti tokiu atveju. Davė porą telefono numerių ir  „į aplinkos apsaugą“ pasiūlė kreiptis. Nedelsdamas paskambinau vienu iš duotų telefono numerių. Papasakojau, ką mačiau, pasakiau, kur esu, ir paklausiau, ar galima ką nors padaryti šiuo konkrečiu atveju. Man paaiškino, kad pagal įstatymą galima bausti tik niokojant vaisius miške. Pasakė, kad jie yra bejėgiai prieš tokius piktavalius. Paskambinau kitu duotu numeriu. Atsakymas buvo toks, kad tikrai dėl kelių žmonių, kurie renka mėlines su šukomis, niekas nevažiuos taip toli. Skambinau į Pabradę, o nuo jos buvau nutolęs 7-8 kilometrus. Sako, jeigu nori, eik pats ir pabark. Kilo klausimas - kam reikalingi aplinkosaugininkai? Kodėl mes mokame mokesčius, iš kurių dalis keliauja atlyginimams žmonėms, kurie vis tiek nieko nedaro?