Konkurso „Žaliasis kodas“ dalyvė Akvilė Kazlauskaitė
Sausio 13
Mano šeima (kiek atsimenu) visada buvo labai ekologiška – popierius sudegindavome, metalą parduodavome į įvairius laužynus, senus daiktus panaudodavome kitur, o plastikinių butelių pilna palėpė (nežinau, ką su jais veiksim), tad dabar, kai ekologija ir rūšiavimas tapo madingi, ir aš tapau madinga. Bet daug kas tik apsimeta, kad jiems tai svarbu, nes, mano nuomone, labai daug nenuveikta. Pakelės vis pilnėja šiukšlių, mažėja vietų, kur galėtum maudytis, o apie miškelius, kuriuose grybaudavom, nebekalbu – jie dingo. Tai, matyt, taip ir einam į ekologiją su valdininkų „pagalba“. Arba paprasti žmonės kažką nuveiks, arba niekas.
Sausio 15
Šalta, vėjas pučia, pusė 6 vakaro... Namo pareiti reikia, jėgų nėra, o ir valgyti taip norisi... Neaplenkėm parduotuvės, patuštinom kišenes ir toliau traukiam namo. Gyvename už dviejų kilometrų nuo mokyklos, visos šiukšlinės (tarsi keturios šiukšlinės visame mieste gali net vadintis „visos“) buvo pasibaigusios ties bažnyčia. Tad valgydami itin maistingus užkandžius svarstėme, kur reikės dėti šiukšles. Taip, mes mąstantys ir net protingi (nes augę gamtą tausojančiose šeimose), todėl aišku, kad šiukšles, likusias nuo maisto, parsinešim namo, arba (jeigu penktadienis) išmesim į šalikelėse esančius konteinerius.
– Na gerai, - klausia kaimynas – o jeigu esi ne toks protingas ir šiukšlinės aplink nėra, kur dėti šiukšlę?
– Į svetimą griovį?
Garantuoju, kad šitaip ir būtų. Nesugebėjau suprasti, kodėl mieste taip sunku pastatyti šiukšlinę. Ar šiukšlinė daug kainuoja, ar niekas nenori jos ištuštinti? Turbūt šiukšlinės brangios, arba vieta pastatyti šiukšlinei žiauriai brangi, o gal net kokių penkių institucijų leidimo jai pastatyti reikia? Siaubas, turbūt ir gyvensime taip, kol galiausiai net žaislų nebereikės vaikams pirkti, išleidi į lauką, o ten pilna žaisliukų – šiukšlių.
Sausio 18
Su tuo pačiu kaimynu iš neturėjimo ką veikti susigalvojom akciją atrakciją. Eiti namo juk nėra įdomu, kelias jau 10 metų tas pats, užsimerkę pareitume. Taigi susigalvojom surinkti visas (arba bent jau beveik visas) šiukšles, besimėtančias grioviuose ir ant kelio. Keista, kiek per savaitę žmonės išgeria alaus, limonado, suvalgo traškučių ir kito „šlamštamaisčio“. Pririnkome visą vidutinio dydžio šiukšlių maišelį... Siaube... Žmonės, kodėl jūs šiukšlinat????
Manyčiau, reiktų dažniau daryti tokias akcijas. Jeigu kiekvienas iš mūsų nebenumestų šiukšlės ir dar paimtų svetimą, jų tikrai sumažėtų. Nesuprantu, negi žmonėms taip sunku neteršti, stengtis, kad jie ir jų vaikai gyventų švarioje aplinkoje. O posakis – kam daryti, jeigu kiti vis tiek viską sugadina – kažkoks nevykęs, tai tada išvis negyvenk, nes gyvenimas ir susideda iš to, kad kai kurie žmonės tau jį gadina.
Sausio 19
Atnešė žurnalą „Iliustruotas mokslas“. Naudinga jį skaityti, nes daug sužinai apie naujausius atradimus, problemas... O šiame numeryje rašė, ką galėtume nuveikti, kad grąžintume pasauliui buvusią pusiausvyrą. Bet rašė tik apie tai, jog reikia statyti naujas, geresnes elektrines, naudoti vėjo, vandens ir saulės energiją... Tarsi aš galėčiau susikonstruoti saule varomą mašiną arba pastatyti vėjo jėgainę. Reikia rašyti apie tai ką galiu nuveikti aš, mano bendraamžiai, paprasti žmonės, o ne mokslininkai ir piniguočiai. Manau, jog vienas iš svarbiausių dalykų, siekiant žmones paskatinti saugoti ir rūpintis žeme, pastatyti daugiau šiukšlinių, ir ne tik miestų centruose, o ir parkuose, prie mokyklų, prie kiekvieno suolelio po šiukšlinę iš abiejų pusių. Galbūt net ir didžiausi tinginiai išties ranką iki šiukšlinės. Dar manau, jog būtų gerai pastatyti daugiau ir su didesnėmis skylėmis, specialiųjų konteinerių. Nes dabar jų tikrai nedaug... Pavyzdžiui, mano miestelyje yra tik vienas, kuris stovi prie daugiabučių. Ir jie yra už dviejų kilometrų nuo mano namų. Jau įsivaizduoju save kulniuojančią link daugiabučių su šiukšlių maišais rankose, įsivaizduoju, kaip man signalizuoja kieti bachūrai ir vadina valkata. Taip, tikrai reikėtų daugiau tokių konteinerių.
Sausio 21
Taigi toks tas gyvenimas dabar – šiukšlinas, bet užtat pilnas naujovių ir spindesio. Labai tikiuosi, kad su laiku atsiras vis daugiau žmonių, kuriems rūpės ne tas spindesys, o vieta, kurioje gyveni ir jos grožis, kurį reikia išsaugoti. Dar viliuosi, kad suaugusieji, sėdintys aukštuose postuose ir skaičiuojantys pinigus kišenėje, atkreips dėmesį, į paprastų žmonių pasiūlymus ir prisidės prie žemės išsaugojimo, na ir, aišku, pastatys daugiau šiukšlinių ir rūšiavimo konteinerių. Juk tai taip paprasta.
