Sandneso mieste „Varatun Gård“ komplekse, kovo 1–2 dienomis vyko Kaziuko mugė. Tai jau antra Kaziuko mugė per Rogalando lietuvių bendrijos(toliau RLB) dviejų metų gyvavimo laikotarpį.
Renginį organizavo amatų komiteto narės: Inesa Grigaitė, Jūratė Jagminienė, Kristina Trakimaitė Lenikė, Valerija Jevsiukova ir Jūratė Zelenkovienė, o joms talkino jų šaunūs vyrai. Nuo lapkričio mėnesio organizatorės pasiskirstė darbais ir energingai ruošėsi renginiui.
Atvažiavus į mugę, neliko vietų automobiliui pastatyti. Teko ieškotis atokesnės vietos. Vos išlipus, gaivus kovo mėnesio vėjelis pasitiko pavasarišku oru, kutendamas nosį gerai pažįstamu, šašlykų kvapu.
Šventė šiemet išaugo dvigubai tiek dienų, lankytojų, prekiautojų, dirbinių skaičiumi. Sulaukėme nemažai norvegų ir kitų tautybių svečių. Dėl tokio gausaus tarptautinio lankytojų skaičiaus prisidėjo RLB pirmininko S. Trepekūno, bei menininkės I. Grigaitės, prieš savaitę „Stavanger Aftenblad“ (didžiausias regione dienraštis) išspausdinti du interviu straipsniai, kuriuose buvo kalbama ir apie Kaziuko mugę. Inesa pakvietė šio laikraščio žurnalistus į šventę. Žurnalistai buvo nustebinti nesitikėdami sutikti tokio gausaus dalyvių skaičiaus. Jiems teko brautis per minią, nes atvažiavo per patį piką.
Kaip ir kitose šventėse, Rogalando vaikų laisvalaikio centras „Draugystė“ svarų indėlį įnešė ir į šios šventės programą. Vaikų įprasti užsiėminai iš nuolatinių patalpų Malmheim mokyklos persikėlė į „Varatun Gård“. Mokytojos persirengę tradiciniais kaimo rūbais kartu su vaikais virto Kaziuko šeima. Vaikai namuose su tėveliais gamino riestainius ir kitokius skanumynus, o mugėje krovė ant prekystalio. Pardavinėjo ir pačių gamintus vėjo malūnėlius, bei kitus darbelius remdami paramos ir labdaros fondą „Rugutė“, skirtą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
Gretimais įsitaisę labdaros komiteto atsovės pardavinėjo neįgaliųjų gamintus rankdarbius, paremti “Vilties erdvė”, kuri rūpinasi sutrikusio intelekto žmonėmis.
Dvyliktą valandą buvo mugės atidarymas. Grojo „Von Treps“ šeimos orkestras. Užgrojus „Du gaideliai“, o „Kaziuko šeimai“ dainuojant, į žaidimą buvo įtraukti dalyviai, ir visi kartu atliko dainoje apdainuojamus judesius. Kadangi Kaziuko mugėje prekiaujama amatininkų darbais, mokytojos paruošė berniukams užduotį - šluotas rišti. Šią užduotį jiems padėjo įveikti tėveliai. Mergaitės vijo siūlų kamuolius, kurių darbą prižiūrėjo mamytės. Kaziuko mugės šventimo laikas sutapo su Užgavėnėmis, todėl lankytojai buvo vaišinami blynais, o naujai surištomis šluotomis žiemą vijo iš kiemo. „Draugystė“ mokytojos pasirūpino, kad ir žmonės nepamirštų amatų - lankytojai pakaitomis mezgė Kazio šaliką.
Lauke šeimininkavo kalvis, priversdamas geležį paklusti jo valiai . Prie šašlykų eilė nusidriekė, kaip tarybiniais laikais prie deficito. Ir su geriausiais norais visiems tą dieną šašlykų neužteko. Nustebino gigantiška pirtis ant ratų, o šalia jos riogsojo didžiulis maudynių kubilas. Ko tik nebuvo mugėje ir riestainių ir širdelių, šakočių ir grybukų, pyrago ir giros, tortų ir kibinų, veltų ir megstų rūbų, juvelyrikos ir tapybos. Viskam tiek vietos neužtenka išvardinti. Bet svarbiausioji vieta atiteko verboms. Ir ne tik todėl, kad verbos pagrindinis Kaziuko mugės akcentas, bet ir todėl, kad pernai metais jos buvo tik simboliškai demonstruotos.
Ir kas galėjo pagalvot, kad XVII a. Pradžią siekianti Kaziuko mugė, nukeliaus toli už Lietuvos ribų ir savo gyva tradicija pasakos apie šalies, iš kurios kilusi, kultūrą. Autentiška jos dvasia skendo šurmulyje. Išsiskirdavo siųlymo, derėjimosi garsai. Vaikas čiauška pamatęs spalvų vaivorykšte apjuostą saldainį. Skardus balsas kviečia prekiautoją sugrįžti, kuri užsiplepėjo ir nepastebėjo laukiančio kliento. Liejasi moteriškos emocijos lydimos juoko tonacijų. Šalia šių ausiai malonių garsų, tautiečiai mėgavosi ir bendravimo nuotaika. Rūpesčių rutina buvo pamiršta. Apsipirkę ir patenkinę savo smalsumą, būreliais stoviniavo ir dalinosi įspūdžiais. Ir visa tai vyko pirmąja sąmonėje įaugusia gimtąja kalba. „Varatun Gård“ virto tarsi lietuvių ambasada.
Nors ir lydėjo nuovargis, bet jis buvo smagus nuovargis. Prekiautojai jautė prekybinį pasitenkinimą. Jie džiaugėsi kad šioje šventėje pirkėjai išsiskyrė tolerantiškumu. Dalyviams dalyvavusiems pagrindinėje programoje, buvo įteikti padėkos raštai. Toks įvertinimas palieka džiaugsmą širdyje, skatina veikti, didina pasitikėjimą visuomene. Organizatorės kitais metais turi dar daugiau idėjų – tradicija bus tęsiama.
Zenonas Mačiulaitis
