„Žinau viską" pažengusi žurnalistė Ingrida Jotkaitė / „Žinau viską" reporterės Emilijos Sirijotavičiūtės nuotrauka
Ar myli Lietuvą? Ar myli ją taip, jog niekada nepaliksi? O gal meilė tėvynei įmanoma per atstumą? Ar gerbi savo gimtąją šalį ir puoselėji jos kultūrą ir tradicijas? Ar tu patriotas? Ar Lietuvos jaunimas patriotiškas? Valstybinės šventės praėjo, patriotiškumas taip pat užsimiršo, o jaunuoliai nutilo? Ir ką gi reiškia šiandien taip dažnai linksniuojamas žodis „patriotizmas"?
Patriotizmas - tai plati ir daugialypė sąvoka. Galima ieškoti jo apibrėžimo vadovėliuose, kreiptis į Seimo narius, bet aš pakalbinau du jaunus, mokyklą bebaigiančius žmones: aštuoniolikmetį Ovidijų ir septyniolikmetę Liuciją. Skaitom!
Ką Tau reiškia žodis „patriotizmas"? Ovidijus: Patriotizmas - žodis, reiškiantis meilę tėvynei, tačiau, mano nuomone, ne tik ideologine prasme, pavyzdžiui, tokia kaip „Aš iš Lietuvos, todėl privalau gerbti namus". Patriotizmas rodo, jog gimtoji šalis žmogui yra prioritetas tarp kitų valstybių, dažnai žymiai turtingesnių, didesnių, siūlančių daugiau galimybių, todėl patrioto „misija" - ne tik šalį ginti nuo ginklo ar šūkauti per krepšinio rungtynes, bet noriai ir savarankiškai domėtis tėvynės istorija, kultūra, nebūti abejingam vykdomai politikai. Liucija: Patriotizmas - ne tik pagarba, meilė savo šaliai, bet ir kitų žmonių skatinimas vertinti gimtąjį kraštą.
Ar save laikai patriotu? Ovidijus: Visgi negalėčiau savęs laikyti didžiu patriotu, nes žinios apie Lietuvą daugiausiai sukauptos pamokų metu, o laisvalaikiu domiuosi kitais kraštais. Liucija: Aš nemanau, kad esu patriotė. Šis žodis man turi kitokią reikšmę ir tiesiog gyvendama šalyje, kurią myliu, bet nedarau nieko, kad skleisčiau jos tradicijas, negaliu taip vadintis.
Ar puoselėji lietuviškąją kultūrą? O galbūt visai jos nevertini? Ovidijus: Kalbant apie kultūrą, tikrai džiaugiuosi ir vertinu, jog lietuviai turi daug tradicijų, kurias išlaikė iki šių dienų, ir jos nėra „užkonservuotos" muziejuose, nes gyventojai nevengia jų prisiminti per vestuves, religines šventes. Pats savo kailiu nesu išbandęs daug lietuviškų tradicijų, bet pripažįstu ir vertinu mūsų kultūrą.
Kaip manai, ar Lietuvos jaunimas yra patriotiškas? Ovidijus: Šiuolaikinis Lietuvos jaunimas yra patriotiškas. Na, bent jau didelė dalis tikrai stengiasi tokie būti ir tai įrodo vis didėjantis jaunimo organizacijų skaičius, kurių pagrindinės iniciatyvos - gimtojo miesto ar netgi rajono visuomeninio gyvenimo įvairinimas. Taip pat yra jaunuolių, kurie atsispiria emigracijos bumui ir net nebūdami tikri dėl perspektyvų Lietuvoje renkasi studijas čia. Liucija: Lietuvoje yra nemažai patriotiško jaunimo, nors ir atrodo, kad į kultūrą žiūrima paviršutiniškai, bet pažįstu paauglių, kurie domisi tautine atributika, jos tradicijomis, šoka tautinius šokius, dainuoja liaudies dainas.
Ar šiandien atsirastų tarp jaunimo tokių, kurie šoktų prieš ginklus vardan Lietuvos? Ovidijus: Šiandien vargiai atsirastų jaunuolių, nebijančių stoti prieš ginklą dėl Lietuvos, nes akivaizdu, jog verčiau konfliktus spręsti diplomatiškai, o ne smurtu. Be abejo, apstu išimčių - jaunuolių, išpažįstančių kraštutinumų ideologiją.
Ar iš tiesų patriotu galime vadinti tik tą, kuris garsiausiai kalba apie meilę tėvynei? Ovidijus: Grįžtant prie patrioto sąvokos, tas, kuris garsiausiai šaukia, tikrai nėra didžiausias patriotas. Kaip liaudies išmintis sako, sprendžiam iš darbų, o ne žodžių. Liucija: Manau, kad patriotas esi ne tik tada, kai jauti meilę tėvynei, bet ir tada, kai atlieki kokius nors veiksmus dėl jos gerovės.
Ką manai apie vis didėjantį jaunimo antplūdį į užsienį? Ar emigrantus galime laikyti patriotais? Ovidijus: Tikiu, jog mano minėtas emigracijos bumas dažnai tėra savotiškas mados reikalas. Nemažai jaunuolių išvažiuoja, studijuoja ir pasilieka užsienyje, nors tos srities specialistai kokybiškai ruošiami Lietuvoje, o ir įsidarbinimo perspektyvos nemenkos. Kalti kiek išsigimę stereotipai - tiesa, jog Lietuvoje nėra galimybių paruošti tam tikrų sričių specialistų, bet ši baimė perduodama ir tiems, kurie iš esmės yra saugūs studijų prasme. Visgi emigraciją galime laikyti patriotizmu, jei jaunimas grįžta į gimtinę, įveikęs svečios šalies pagundas, ir sėkmingai pritaiko įgytas žinias. Liucija: Didėjantis jaunimo antplūdis į užsienį - normalu, suprantama, nes kiekvienas jaunas žmogus yra kupinas siekių, optimizmo ir noro padaryti bet ką, kad įgytų geresnį išsilavinimą, o vėliau ir darbą. Jei naudingiau tam tikram laikui palikti tėvynę, o vėliau grįžti ir garsinti ją darbais, kodėl gi ne? Manau, kad ir gyvendamas svetimoje šalyje gali būti patriotas. Emigruoti dažnai priverčia prasta ekonominė situacija, tai jokiu būdu nesako, kad nemylime, negerbiame savojo krašto.
Ar sieji savo ateities planus su Lietuva? Ovidijus: Apie ateities planus, susijusius su Lietuva, vis dar įtemptai mąstau, tačiau širdis krypsta Didžiosios Britanijos link, o priežastis - patraukli atmosfera. Visgi manau, kad į Lietuvą grįšiu dirbti, o ir lietuviška šeima šiais emigracijos laikais yra šioks toks patriotinis žingsnis, ar ne? Liucija: Jei pasiseks, tikiuosi studijuoti ir dirbti Lietuvoje, turbūt ne visą savo gyvenimą, bet neabejotinai didžiąją jo dalį.
Ką dar norėtum pasakyti šia tema? Ovidijus: Norėčiau pasakyti, kad tikiuosi, jog po tūkstančio metų Lietuvos vardas nebus ištrintas, ir antrąjį tūkstantmetį tolimos ateities kartos minės griausmingai.
Ačiū už pokalbį! Ovidijaus ir Liucijos nuoširdūs atsakymai turi savitą patriotizmo bei jo raiškos būdų suvokimą ir galbūt tas „tylus" suvokimas yra vertingesnis už garsų meilės tėvynei deklamavimą.
„Žinau viską" jaunieji žurnalistai yra jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" vykdoma iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.
