Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kunigą „Youtube“ filme suvaidinęs Paulius Skomantas: šiek tiek persistengiau

Paulius Skomantas
Asmeninio albumo nuotr. / Paulius Skomantas
Šaltinis: ikrauk.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kai šią vasarą interneto platybėse pasirodė trumpas mėgėjiškas filmas „Kunigai Lietuvoje“, daugelis iš pradžių aiktelėjo iš nuostabos: nejaugi toks moters kerštas puolusiam kunigui? Slapta nufilmuoti jo nuodėmes ir vėliau paviešinti „Youtube“ kanale? Vėliau supratę, kad tai suvaidinta, ir kad „kunigas“ netikras, kad pernelyg panašus į aktorių ar sportininką, internautai ėmė spėlioti, kas čia nutiko iš tiesų: kodėl būrelis filmuotojų ir aktorių ėmė filmuotis bažnyčioje, imituodami religines apeigas? Paslaptį netrukus atskleidė pats šio performanso kaltininkas, sukėlęs tiek aistrų – modelis, sportininkas, aktorius Paulius Skomantas. Atėjęs į redakciją, jis paprašė viešai išplatinti jo atsiprašymą. „Aš tikrai nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti ar užgauti“, - dievagojosi galingo sudėjimo, 201 cm ūgio charakteringų bruožų vyras. Jis aiškino, kad pirmapradė klipo idėja buvo visai kitokia – „šviesus filmas apie netradicinius kunigus“. Mintis apie „nuodėmingą pasaulį“ atsirado gerokai vėliau. Pateikiame jūsų dėmesiui trumpą interviu su P.Skomantu, kuris galbūt paaiškins ir klipo atsiradimo istoriją, ir „sportiško kunigo“ atgailą. - Šio internete paplitusio klipo kadrai nufilmuoti Santariškėse, ligoninės koplyčioje , ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Ar toks filmavimas buvo derintas su bažnyčios tarnais, ar tiesiog sugalvojote ir pradėjote filmuoti? - Kreipėmės į dvasininkus, bet daugelyje bažnyčių jie liepė kalbėtis su pačia aukščiausia valdžia. Mes nesiruošėme filmuoti rimto filmo ar turėti iš to kažkokios naudos. Tai buvo eksperimentas. Todėl formalumų per daug nesureikšminome. Juk Bažnyčia – atvira žmonėms. Tiesiog rinkomės šviesias vietas, nes pirmapradė klipo idėja, kaip ir rašiau savo „Atsiprašyme“ – šviesus filmas apie šiuolaikiškus kunigus. Norėjome ne šiaip nufilmuoti surežisuotą siužetą, o kad žmonėms viskas atrodytų tikroviškai: ir kunigas, ir bažnyčia. Mano idėja buvo – „kitokio stiliaus“ kunigas: pasitempęs, sportiškas. Kaip iš kokio Holivudo filmo apie pagražintą realybę, kurioje gyvena gražūs laimingi žmonės, važinėja spindintys automobiliai. - Atsiprašyme minite kunigą Dalių Tubį, kuris neva parėmė „šviesaus filmo apie kunigus“ idėją. - Taip, tikrai teko pažinoti a.a. Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos kleboną Dalių Tubį (2013 m. kunigas žuvo autoavarijoje). Jis buvo pažadėjęs pagalbą – leisti filmuoti bažnyčioje. Kunigas sakė, kad galbūt leis naudotis ir dokumentiniais kadrais, kad būtų tikroviškiau. Pirminė klipo idėja tikrai turėjo būti Bažnyčiai į naudą. Deja, netekome šio dvasingo žmogaus ir klipo idėją trumpam buvau atidėjęs į šalį. - Kodėl pats nutarėte suvaidinti kunigą? - Vienur kitur besifilmuodamas įtikėjau, kad turiu tinkamą aktorystei balsą, turėčiau jį panaudoti. Man didelį įspūdį paliko kunigo Ričardo Doveikos ir kai kurių kitų dvasininkų pamokslai, minčių dėstymo būdas. Gražu klausyt, užkabina! Be to, neslėpsiu, noriu save realizuoti vaidyboje. Taigi susidėjo daug aplinkybių. Todėl labai nudžiugau, kad nemaža dalis žmonių, mačiusių tą klipą, pagyrė mano kalbą apie meilę. Kaip aktorius tuo labai džiaugiuosi, o kaip krikščionis išgyvenu dėl gautos kritikos, kad mano filmas kažką galėjo įžeisti. - Ar galite atskleisti filmavimo detalių? Kaip patekote į bažnyčią? - Pirmiausiai filmavome Santariškėse. Įsivaizdavau, kad klinikų koplyčia yra tiesiog atvira vieta visiems praeinantiems, kad ten galima tiesiog užeiti bet kam, norinčiam pabūti su savimi. Kad tai nėra uždaras pastatas, ne taip, kaip bažnyčia, kuri turi rakinamas duris. Todėl nemaniau, kad kažką blogo darome, užsukę į ją. Juk mes nieko negriovėme, nežeminome. Tik filmavome savo siužetą: pasakiau savo pamokslą, pakrikštijau kūdikį (tai buvo lėlė). Juo labiau, kad iš pradžių, kai su aktoriais atvažiavome, ji buvo tuščia. - Tai galite patvirtinti, kad visos scenos buvo suvaidintos? Taip pat ir epizodas Rasų kapinėse? Nes susidarė įspūdis, kad jūs, pasidabinęs sutana, patekote į tikras mišias, tikras krikštynas ar laidotuves. - Taip, be abejo, viskas suvaidinta. Filmavime dalyvavo daug aktorių. „Niekas tikrai nenukentėjo, o sutapimai atsitiktiniai“, kaip rašoma Holivudo filmų titruose. - O tos pikantiškai atrodančios ne visai apsirengusios merginos – iš kur jos? - Tai - samdytos aktorės. Rimtos panelės, kurios norėjo prisidurti pinigų, todėl filmavosi. Ne tik joms, ir kitiems aktoriams teko mokėti iš savo kišenės. O juk daug scenų mes tame klipe ir nepanaudojome. Tarkim, buvo epizodas, kaip aš (kunigo personažas) groju gitara, apsuptas studentų, kitų panašių scenų. Bet jos netilpo į klipą. - Daugeliui įstrigo jūsų šukuosena – „bliūdeliu“. Čia specialiai filmavimui taip nusikirpote? - Ne. Ši šukuosena man patiko jau seniau. O link idėjos suvaidinti kunigą ėjau taip pat jau seniai. - Atnešęs „Atsiprašymą“ į redakciją sakėte: norėjau padaryti gerą darbą, bet paskui prisidirbau. Ką tuo norėjote pasakyti? - Na, kad iš pradžių ėjome visai kita kryptimi. Bet filmavimai vyko priešokiais, nes buvo ir daug organizacinio darbo: sutarti su aktoriais-mėgėjais, rasti vietas, drabužius ir t.t. Ir patys besifilmuojantys asmenys nestokojo pasiūlymų pakreipti siužetą kita linkme. Kiti bičiuliai apskritai netikėjo, sakė, kad čia nieko man nepavyks su ta “gražaus filmo” idėja. Gal todėl taip ir įvyko, kad, kai jau beveik viskas buvo nufilmuota, nusprendžiau pridėti pikantiškų prieskonių, sukurti intrigą. Juk visi kalba apie celibatą, apie žmogiškąją prigimtį, ėjimą prieš gamtą ir nuklydimus. Amžina Liudo Vasario tema. Tai va šioje vietoje ir prisidirbau, perlenkiau. - Kiek žmonių dirbo prie jūsų klipo? Panašu, kad montavo profesionalas. - Viską sugalvojau aš, tiesiog norėdamas atkreipti dėmesį. Tai, ką matėte, buvo tik klipo versija, jis niekur nebuvo panaudotas. Jame filmavosi daug mano bičiulių. Tai aktorius Tomas Jonkus (taip pat vaidino kunigą), reperis Iron Vytas. Siužetai nufilmuoti bičiulių, mano draugės – tiesiog paprastomis kameromis ar net mobiliaisiais telefonais. Tarkime scena lauke prie Šv.Mikalojaus bažnyčios: prie manęs priėjo žmonės, tai ir sakau draugams – filmuokite. Taip natūraliai išėjo. Filmą sumontavo samdytas žmogus, filmuojantis vestuves ir kitus renginius. Aš jam tik sakiau, kokias scenas kaip sujungti ir kokius užrašus dėti. Jis ir į “Youtube” padėjo įkrauti, nes aš nesu kompiuterių specialistas. Aš daugiau aktorius nei technikos žmogus ar teisininkas. Todėl man ir tas didelis peržiūrų skaičius, ir dėl to kilęs rezonansas buvo labai netikėtas. Nes tai – tik bandomasis filmo variantas. Patekti į žiniasklaidą ar atkreipti Bažnyčios tarnų dėmesio tikrai nesiekėme. Juo labiau, nenorėjome iš nieko tyčiotis. Matyt, kažkas iš pažįstamų pasidalijo per “Facebook”, o tada jau nubėgo nuvilnijo. Aš apskritai galvojau, kad tas klipas taip ir liks tik istorijai. Tad žiniasklaidos susidomėjimas – man netikėtas. - Viena iš versijų, kad šis klipas – paslėpta būsimo TV serialo reklama. - Tokio tikslo tikrai neturėjome, serialo nekūrėme. Tačiau taip susiklostė, kad mane kaip aktorių po šio klipo tikrai pastebėjo. Sulaukiau rimto pasiūlymo filmuotis lietuviškame seriale. Kiek man kol kas yra žinoma, tikrai ne kunigo vaidmeniui. - Jei nufilmavote tokį šokiruojantį klipą, netinkamą rodyti bažnyčioje, tai gal galvojote apie muzikos industriją? Jūsų bičiulis reperis Iron Vytas yra prasitaręs, kad planavote siūlyti filmuotą medžiagą Andriaus Mamontovo dainos „Saldi juoda naktis“ klipui. - Buvo ir tokia idėja, bet iki Andriaus nedrįsome jos nunešti – pernelyg didelis žmogus. - O ką esate iki šiol nuveikęs kaip aktorius ir kaip modelis? - Žinot, pastaraisias metais daug keliavau. Tai ir filmavausi tai vienur, tai kitur, daugiau epizodiniuose vaidmenyse. Tarkime, gyvendamas JAV - sporto prekių katalogo klipe. Lietuvoje – internetinio pokerio reklamoje. Buvo kvietimų ir į solidžius mados reklamos projektus, bet ryšiai su agentūromis nutrūko. Beje, būtent JAV nemažai žmonių man sakė, kad turiu tinkamus duomenis aktorystei. Todėl šios minties neatsisakiau ir grįžęs į Lietuvą. Juolab, kad ieškojau, kaip save realizuoti. - Gyvenote ne tik JAV, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Kipre, Ispanijoje. Ką ten veikėte? - Pradėkime iš eilės. Vilniaus universitete, Istorijos fakultete, baigęs tris kursus, išvykau į JAV. Prieš tai Vilniuje dirbau sporto žurnalistu. Pamenu, teko imti interviu net iš Šarūno Jasikevičiaus jo tuomet nuomotame bute ant Tauro kalno. Jis buvo dar tik pradedantis savo karjerą, ką tik baigęs koledžą. Mokslus baigiau jau vėliau, grįžęs iš JAV. Esu baigęs ir Vilniaus krepšinio mokyklą, todėl beveik visose užsienio šalyse žaidžiau mėgėjų komandose. Tuo pat metu dirbau pačius įvairiausius darbus: nuo sporto trenerio iki statybininko. Buvo tikrai nelengva, mačiau visokio gyvenimo. - Jūsų „Facebook“ profilyje publikuota filmuota medžiaga, kurioje jūs „Siemens“ arenoje rungtyniaujate vienas prieš vieną su Kšištofu Lavrinovičiumi. Kaip tai suprasti? - Tai buvo dar vienas sportinės aprangos reklamos projektas, filmuojamas arenoje. Tuo metu treniravosi ir rinktinės žaidėjai. Taip su jais ir susipažinau. Su Kšištofu pabandėme sužaisti, man visai neblogai sekėsi.

Kai šią vasarą interneto platybėse pasirodė trumpas mėgėjiškas filmas „Kunigai Lietuvoje“, daugelis iš pradžių aiktelėjo iš nuostabos: nejaugi toks moters kerštas

Aktorius Paulius Skomantas atsiprašo Bažnyčios ir tikinčiųjų
Aktorius Paulius Skomantas atsiprašo Bažnyčios ir tikinčiųjų

puolusiam kunigui? Slapta nufilmuoti jo nuodėmes ir vėliau paviešinti „Youtube“ kanale? Vėliau supratę, kad tai suvaidinta, ir kad „kunigas“ netikras, kad pernelyg panašus į aktorių ar sportininką, internautai ėmė spėlioti, kas čia nutiko iš tiesų: kodėl būrelis filmuotojų ir aktorių ėmė filmuotis bažnyčioje, imituodami religines apeigas?

Paslaptį netrukus atskleidė pats šio performanso kaltininkas, sukėlęs tiek aistrų – modelis, sportininkas, aktorius Paulius Skomantas. Atėjęs į redakciją, jis paprašė viešai išplatinti jo atsiprašymą. „Aš tikrai nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti ar užgauti“, – dievagojosi galingo sudėjimo, 201 cm ūgio charakteringų bruožų vyras. Jis aiškino, kad pirmapradė klipo idėja buvo visai kitokia – „šviesus filmas apie modernius, šiuolaikiškus kunigus“. Mintis apie „nuodėmingą pasaulį“ atsirado gerokai vėliau.

Pateikiame jūsų dėmesiui trumpą interviu su P.Skomantu, kuris galbūt paaiškins ir klipo atsiradimo istoriją, ir „sportiško kunigo“ atgailą.

– Šio internete paplitusio klipo kadrai nufilmuoti Santariškėse, ligoninės koplyčioje, ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Ar toks filmavimas buvo derintas su bažnyčios tarnais, ar tiesiog sugalvojote ir pradėjote filmuoti?

– Kreipėmės į dvasininkus, bet daugelyje bažnyčių jie liepė kalbėtis su pačia aukščiausia valdžia. Mes nesiruošėme filmuoti rimto filmo ar turėti iš to kažkokios naudos. Tai buvo eksperimentas. Todėl formalumų per daug nesureikšminome. Juk Bažnyčia – atvira žmonėms. Tiesiog rinkomės šviesias vietas, nes pirmapradė klipo idėja, kaip ir rašiau savo „Atsiprašyme“ – šviesus filmas apie šiuolaikiškus kunigus. Norėjome ne šiaip nufilmuoti surežisuotą siužetą, o kad žmonėms viskas atrodytų tikroviškai: ir kunigas, ir bažnyčia.  Mano idėja buvo – „kitokio stiliaus“ kunigas: pasitempęs, sportiškas. Kaip iš kokio Holivudo filmo apie pagražintą realybę, kurioje gyvena gražūs laimingi žmonės, važinėja spindintys automobiliai.

Atsiprašyme minite kunigą Dalių Tubį, kuris neva parėmė „šviesaus filmo apie kunigus“ idėją.

– Taip, tikrai teko pažinoti a.a. Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos kleboną Dalių Tubį (2013 m. kunigas žuvo autoavarijoje). Jis buvo pažadėjęs pagalbą – iš aukštesnių bažnyčios hierarchų pabandyti gauti leidimą filmuoti bažnyčioje. Kunigas sakė, kad galbūt leis naudotis ir dokumentiniais kadrais, kad būtų tikroviškiau. Pirminė klipo idėja tikrai turėjo būti Bažnyčiai į naudą.  Deja, netekome šio dvasingo žmogaus ir klipo idėją trumpam buvau atidėjęs į šalį.

– Kodėl pats nutarėte suvaidinti kunigą?

– Vienur kitur besifilmuodamas įtikėjau, kad turiu tinkamą aktorystei balsą, turėčiau jį panaudoti. Man didelį įspūdį paliko kunigo Ričardo Doveikos ir kai kurių kitų dvasininkų pamokslai, minčių dėstymo būdas.  Gražu klausyt, užkabina! Be to, neslėpsiu, noriu save realizuoti vaidyboje. Taigi susidėjo daug aplinkybių.

Todėl labai nudžiugau, kad nemaža dalis žmonių, mačiusių tą klipą, pagyrė mano kalbą apie meilę. Kaip aktorius tuo labai džiaugiuosi, o kaip krikščionis išgyvenu dėl gautos kritikos, kad mano filmas kažką galėjo įžeisti.

– Ar galite atskleisti filmavimo detalių? Kaip patekote į bažnyčią?

– Pirmiausiai filmavome Santariškėse. Įsivaizdavau, kad klinikų koplyčia yra tiesiog atvira vieta visiems praeinantiems, kad ten galima tiesiog užeiti bet kam, norinčiam pabūti su savimi. Kad tai nėra uždaras pastatas, ne taip, kaip bažnyčia, kuri turi rakinamas duris. Todėl nemaniau, kad kažką blogo darome, užsukę į ją. Juk mes nieko negriovėme, nežeminome. Tik filmavome savo siužetą: pasakiau savo pamokslą, pakrikštijau kūdikį (tai buvo lėlė). Juo labiau kad iš pradžių, kai su aktoriais atvažiavome, ji buvo tuščia.

– Tai galite patvirtinti, kad visos scenos buvo suvaidintos? Taip pat ir epizodas Rasų kapinėse? Nes susidarė įspūdis, kad jūs, pasidabinęs sutana, patekote į tikras mišias, tikras krikštynas ar laidotuves.

– Taip, be abejo, viskas suvaidinta.  Filmavime dalyvavo daug aktorių. „Niekas tikrai nenukentėjo, o sutapimai atsitiktiniai“, kaip rašoma Holivudo filmų titruose.

Kunigas ar aktorius?
Kunigas ar aktorius?

– O tos pikantiškai atrodančios ne visai apsirengusios merginos – iš kur jos?

– Tai – samdytos aktorės. Rimtos panelės, kurios norėjo prisidurti pinigų, todėl filmavosi. Ne tik joms, ir kitiems aktoriams teko mokėti iš savo kišenės. O juk daug scenų mes tame klipe ir nepanaudojome. Tarkim, buvo epizodas, kaip aš (kunigo personažas) groju gitara, apsuptas studentų, kitų panašių scenų. Bet jos netilpo į klipą.

– Daugeliui įstrigo jūsų šukuosena. Čia specialiai filmavimui taip nusikirpote?

– Ne. Ši šukuosena man patiko jau seniau. O link idėjos suvaidinti kunigą ėjau taip pat jau senokai.

– Atnešęs „Atsiprašymą“ į redakciją sakėte: norėjau padaryti gerą darbą, bet paskui prisidirbau. Ką tuo norėjote pasakyti?

– Na, kad iš pradžių ėjome visai kita kryptimi. Bet filmavimai vyko priešokiais, nes buvo ir daug organizacinio darbo: sutarti su aktoriais-mėgėjais, rasti vietas, drabužius ir t.t. Viskas užsitęsė, o po kiekvienos naujos nufilmuotos scenos aš vis labiau abejojau pirmine filmo idėja. Vis atrodė, kad kažko trūksta, kad filmo vizija nuobodoka. Gal todėl tai ir įvyko, kad, kai jau viskas buvo nufilmuota, nusprendžiau pridėti pikantiškų prieskonių, sukurti intrigą. Juk visi kalba apie celibatą, apie žmogiškąją prigimtį, ėjimą prieš gamtą ir nuklydimus. Amžina Liudo Vasario tema. Tai va šioje vietoje ir prisidirbau, perlenkiau.

Juk visi kalba apie celibatą, apie žmogiškąją prigimtį, ėjimą prieš gamtą ir nuklydimus. Amžina Liudo Vasario tema. Tai va šioje vietoje ir prisidirbau, perlenkiau.

– Kiek žmonių dirbo prie jūsų klipo? Panašu, kad montavo profesionalas.

– Viską sugalvojau aš, tiesiog norėdamas atkreipti dėmesį. Tai, ką matėte, buvo tik klipo versija, jis niekur nebuvo panaudotas. Jame filmavosi daug mano bičiulių. Tai aktorius Tomas Jonkus (taip pat vaidino kunigą), reperis Ironvytas. Siužetai nufilmuoti bičiulių, mano draugės – tiesiog paprastomis kameromis ar net mobiliaisiais telefonais. Tarkime scena lauke prie Šv.Mikalojaus bažnyčios: prie manęs priėjo žmonės, tai ir sakau draugams – filmuokite. Taip natūraliai išėjo.

Filmą sumontavo samdytas žmogus, filmuojantis vestuves ir kitus renginius. Aš jam tik sakiau, kokias scenas kaip sujungti ir kokius užrašus dėti. Jis ir į “Youtube” padėjo įkrauti, nes aš nesu kompiuterių specialistas. Aš daugiau aktorius nei technikos žmogus ar teisininkas. Todėl man ir tas didelis peržiūrų skaičius, ir dėl to kilęs rezonansas buvo labai netikėtas. Nes tai – tik bandomasis filmo variantas.

Patekti į žiniasklaidą ar atkreipti Bažnyčios tarnų dėmesio tikrai nesiekėme.  Juo labiau, nenorėjome iš nieko tyčiotis. Matyt, kažkas iš pažįstamų pasidalijo per “Facebook”, o tada jau nubėgo nuvilnijo. Aš apskritai galvojau, kad tas klipas taip ir liks tik istorijai. Tad žiniasklaidos susidomėjimas – man netikėtas.

– Viena iš versijų, kad šis klipas – paslėpta būsimo TV serialo reklama.

– Tokio tikslo tikrai neturėjome, serialo nekūrėme. Tačiau taip susiklostė, kad mane kaip aktorių po šio klipo tikrai pastebėjo. Sulaukiau rimto pasiūlymo filmuotis lietuviškame seriale. Kiek man kol kas yra žinoma, tikrai ne kunigo vaidmeniui.

Sulaukiau rimto pasiūlymo filmuotis lietuviškame seriale. Kiek man kol kas yra žinoma, tikrai ne kunigo vaidmeniui.

– Jei nufilmavote tokį šokiruojantį klipą, netinkamą rodyti bažnyčioje, tai gal galvojote apie muzikos industriją? Jūsų bičiulis reperis Iron Vytas yra prasitaręs, kad planavote siūlyti filmuotą medžiagą Andriaus Mamontovo dainos „Saldi juoda naktis“ klipui.

– Buvo ir tokia idėja, bet iki Andriaus nedrįsome jos nunešti – pernelyg didelis žmogus.

– O ką esate iki šiol nuveikęs kaip aktorius ir kaip modelis?

– Žinot, pastaraisias metais daug keliavau. Tai ir filmavausi tai vienur, tai kitur, daugiau epizodiniuose vaidmenyse. Tarkime, gyvendamas JAV – sporto prekių katalogo klipe. Lietuvoje – internetinio pokerio reklamoje. Buvo kvietimų ir į solidžius mados reklamos projektus, bet ryšiai su agentūromis nutrūko. Beje, būtent JAV nemažai žmonių man sakė, kad turiu tinkamus duomenis aktorystei. Todėl šios minties neatsisakiau ir grįžęs į Lietuvą. Juolab, kad ieškojau, kaip save realizuoti.

– Gyvenote ne tik JAV, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Kipre, Ispanijoje. Ką ten veikėte?

– Pradėkime iš eilės. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigęs tris kursus, išvykau į JAV. Prieš tai Vilniuje dirbau sporto žurnalistu. Pamenu, teko imti interviu net iš Šarūno Jasikevičiaus jo tuomet nuomotame bute ant Tauro kalno. Jis buvo dar tik pradedantis

Asmeninio albumo nuotr./Paulius Skomantas ir profesorius Alfredas Bumblauskas
Asmeninio albumo nuotr./Paulius Skomantas ir profesorius Alfredas Bumblauskas

savo karjerą, ką tik baigęs koledžą. Mokslus baigiau jau vėliau, grįžęs iš JAV. Esu baigęs ir Vilniaus krepšinio mokyklą, todėl beveik visose užsienio šalyse žaidžiau mėgėjų komandose. Tuo pat metu dirbau pačius įvairiausius darbus: nuo sporto trenerio iki statybininko. Buvo tikrai nelengva, mačiau visokio gyvenimo.

Jūsų „Facebook“ profilyje publikuota filmuota medžiaga, kurioje jūs „Siemens“ arenoje rungtyniaujate vienas prieš vieną su Kšištofu Lavrinovičiumi. Kaip tai suprasti?

– Tai buvo dar vienas sportinės aprangos reklamos projektas, filmuojamas arenoje. Tuo metu treniravosi ir rinktinės žaidėjai. Taip su jais ir susipažinau. Su Kšištofu pabandėme sužaisti, man visai neblogai sekėsi.  

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt