Šalį nuo kitų šalių skiria daugybė dalykų – kalba, papročiai, tradicijos, elgesio normos, įvairios taisyklės ir draudimai. Todėl įmonėms, pasiryžusioms peržengti savo šalies sienas, svarbu išsiaiškinti valstybės, kurioje ketina plėtoti savo verslą, ne tik ekonominę, politinę, teisinę ar institucinę, bet ir kultūrinę aplinką. Šioji gali lemti kiekvieno vartotojo pasirinkimą, o taip pat visuomenės vartojimo struktūrą. Tuo neabejoja Christopher C. Butler, verslo konsultacijų bendrovės PwC Lietuvos biuro vadovas, kuris Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) studentams skaitė paskaitą apie Didžiosios Britanijos ir Lietuvos kultūros panašumus bei skirtumus ir jų įtaką verslui.
Pastaruoju metu antraisiais lietuvių namais, antrąja tėvyne galima vadinti Didžiąją Britaniją – tai rodo į šią šalį emigravusių žmonių skaičius. Tačiau, pasak Christopher C. Butler, į Didžiąją Britaniją žvalgosi ne tik emigrantai, ji įdomi bei patraukli ir lietuvių verslininkams. Jo teigimu, verslo kultūra – tai šalies kultūros dalis. Pokalbio su VU TVM studentais metu jis akcentavo, kad britai itin vertina punktualumą, tad 10 minučių mandagu vėluoti nebent į draugiškus, bet jokiu būdu ne į verslo susitikimus. Britai individualistai, todėl dirbant jiems visų svarbiausia asmens laisvė. Šios šalies žmonės pasižymi dar ir tuo, jog bendraudami vengia tiesmukiškumo, tad dažnai sunku suprasti, ką jie iš tikrųjų galvoja.
Verslą Didžiojoje Britanijoje ketinantys pradėti lietuviai turėtų prisiminti, jog britų kompanijose įprasta, kad sprendimo teisę čia neretai turi keli žmonės, ne tik generalinis direktorius. Be to, sprendimai paprastai nėra priimami greitai, ieškoma kompromisų. Šioje šalyje mažiau biurokratijos, o lietuvių teisinė sistema anglams panaši į prancūzų ar italų.
Britams be galo svarbus humoras – jie juokauja visur ir visada. Lietuviams, norintiems integruotis į Didžiosios Britanijos rinką, tikrai reikia daugiau šypsotis. Būtina juoktis, sako britai, nes kitaip – verksi. Bendraujant su britu, dar reikėtų mokėti kalbėti apie nieką, nes trumpi, bereikšmiai pokalbiai būtini Didžiosios Britanijos gyventojams.
„Britai nėra tipiški ksenofobai. Jie tikrai nejaučia neapykantos svetimšaliams. Juokinga, tačiau britams, ypač anglams, paprasčiausiai jų tiesiog gaila, kad jie nėra britai. Taip pat lietuviams derėtų didžiuotis savo tautybe, bet, žinoma, ir nebūti „apsėstais“ šios minties“, – pasakojo Christopher C. Butler ir pabrėžė, jog Didžioji Britanija ir Lietuva iš tiesų turi nemažai bendro.
Anot jo, Europos Sąjungos kontekste tiek Didžioji Britanija, tiek Lietuva yra laikomos alaus mėgėjų šalimis, kurios Europos Sąjungą pirmiausia vertina kaip prekybos, o ne kaip politinę sąjungą, bei yra linkusios remti ir stiprinti laisvą prekybą. O, tarkim, prancūzai ir italai, kurie žinomi kaip vyno mėgėjai, labiau pasisako už politinę sąjungą ir jaučia prielankumą protekcionizmui.
Redo Vilimo / BFL nuotr.
