Antradienį Turkijoje, kaip ir daugumoje musulmoniškų šalių, švenčiama aukojimo šventė, arabiškai kalbančiose šalyse vadinama Kurban Bayram ar Eid al Adha. Ši šventė švenčiama praėjus 40 dienų po ramadano pabaigos.
Šios šventės ištakos susijusios ir su krikščionimis – Abraomo istorija iš Senosios Biblijos. Plačiai žinomas pasakojimas, kad Dievas, norėdamas išbandyti Abraomo tikėjimą, liepęs jam paaukoti sūnų Izaoką. Kai Abraomas buvo bežudąs savo sūnų, Dievas atsiuntė jam avinėlį ir paprašė paaukoti jį vietoj sūnaus. Štai tokios ir yra šios šventės ištakos, o pati šventė primena vieną iš mūsų didžiųjų švenčių, kai susiburia šeima, vieni kitus sveikina, lanko, daug ir skaniai valgo.
Žinoma, šventės dalis yra ir avinėlio aukojimas. Tie, kurie gyvena nuosavuose namuose, gali tai daryti savo kiemuose, kitiems savivaldybės skiria vieną vietą, kurioje galima skersti.
Įdomi vieta yra avinėlių, ožiukų ir jautukų turgus. Kiek teko lankytis tokiame turguje, dauguma jo darbuotojų yra vyrai, žinoma, tai jų darbas ir pareiga. Bet aš stengiuosi nepraleisti šios progos, man įdomu, kaip ir kodėl išrenkamas būtent tas avinėlis, kokios yra gero pasirinkimo paslaptys. Taigi renkantis avinėlį reikia atkreipti dėmesį, kad jis nebūtų labai riebus ar apgeltęs (tai reikštų, kad jis buvo šeriamas specialiai, kad greičiau užaugtų, jo mėsa turės nemalonų prieskonį). Kai kam aktualu, kad gyvulys būtų simpatiškas, tarkime, su ragais, kitiems tinka ir be ragų. Žinoma, svarbi dalis yra DERYBOS... Kaipgi be jų...
Tiesa, labai linksma stebėti, kai koks gyvulėlis pabėga, o banda vyrukų vaikosi, kol pagauna arba nepagauna...
Beje, skerdžiama šiek tiek kitaip, nei esame matę mūsų kaimuose. Gyvuliui yra glostomas kaklas, sukalbama maldelė ir perpjaunama arterija. Gyvulys šitaip miršta greičiau ir patiria mažiau streso. Beje, tai, kas aktualu lietuviams: ši mėsa yra ekologiškesnė nei mūsų prekybos centruose parduodamos dešrelės be E...
Daugeliui, kas negyveno kaime ir nematė skerdimo proceso, tai atrodo barbariška, bet, mano nuomone, tai tokia pat natūrali procedūra, kaip ir bet koks skerdimas.
Skerdiena dalijama į tris dalis. Viena pasiliekama sau, kita atiduodama neturtingiesiems, o trečiąja pasidalijama su giminėmis.
Baigus skerstuvių darbus, pasipuošiama naujais drabužiais, todėl prieš Bayramą paprastai nuolaidų nebūna, kaip įprasta Lietuvoje prieš šventes.
Tuomet prasideda lankymai, saldumynų valgymai, vyresniųjų rankų bučiavimas (už tuos bučinius gaunama pinigėlių). Būna daug klegesio, persivalgymo ir malonaus šventiško šurmulio.
