Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laisvę pakrantėms

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Problema Nr.1 – neretai mūsų tėvai ar kiti vyresnio amžiaus žmonės mėgsta papriekaištauti studentams neva juos reikia varu varyti prie darbo, o apie darbą be atlygio negali būti nė kalbos. Studentai teisinasi esą sovietmečio laikai jau praėjo ir pagalbiniai darbai vasaros metu neįsivaizduojami šiame amžiuje.

Konkurso „Žalias kodas“ dalyvės darbas. Autorė: Vaida Juselytė Problema Nr.1 – neretai mūsų tėvai ar kiti vyresnio amžiaus žmonės mėgsta papriekaištauti studentams neva juos reikia varu varyti prie darbo, o apie darbą be atlygio negali būti nė kalbos. Studentai teisinasi esą sovietmečio laikai jau praėjo ir pagalbiniai darbai vasaros metu neįsivaizduojami šiame amžiuje. Problema Nr.2 – bene kiekvienas turtingesnis ar įtakingesnis verslininkas stengiasi pademonstruoti savo užimamą socialinę padėtį visuomenėje. Puikuojamasi prabangiais automobiliais, garsių dizainerių etiketėmis, o taip pat ir sodybomis, išdygstančiomis šalia vandens telkinių. Atrodytų, kas čia blogo, bet kartais tas noras „pasirodyti“ apima kiek daugiau nei leistina. Ir kas galėtų būti bendro tarp šių abiejų problemų? Pasirodo, jaunimas sutinka savanoriškai padėti kovoti prieš nelegalias tvoras, įvairius statinius, esančius per arti vandens ir įspėjamuosius užrašus „Privati valda“, kurie visai neturėtų užkirsti kelio kiekvienam, norinčiam prieiti prie vandens telkinio. STUDENTIJA IŠVIEN SU MINISTERIJA Lietuvos Aplinkos ministerija 2008 metų vasarą rengė akciją „Laisvę pakrantėms“, kurioje pasiūlė dalyvauti penkiems šalies universitetams, iš kurių tiktai du – Vilniaus Universitetas ir Klaipėdos Universitetas – sutiko dalyvauti. Apie pirmais metais vykusią akciją ir rengiamų žygių tikslą sutiko pasidalinti Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentė, viena iš projekto koordinatorių Eglė Danilevičiūtė. „Šių žygių esmė yra tikrinti tiek jūrų, upių ir ežerų pakrančių prieinamumą. Pagal įstatymą penkis metrus nuo kranto negali būti užtvertos zonos ir turi būti paliktas laisvas praėjimas. Mes plaukiam ar einam aplink ežerus ir ieškom tokių pažeidimų. Norima pačius žmones sudrausminti ir parodyti, kad tai rūpi ne tik turistui ar stovyklautojui, bet ir visai mūsų visuomenei, nepriklausomai nuo amžiaus ar užimamų pareigų“, – pasakoja studentė. SKAIČIAI STULBINA VU studentai  pirmąją vasarą jau leidosi į tris žygius fiksuoti pažeidimų. Pasiteiravus Eglės, kokie dar gali būti pažeidimai, mergina sako, jog tai ne tik tvoros, bet ir pirtys ar įvairūs statiniai arčiau vandens nei galima. „Pirmajame žygyje, kuris vyko Trakuose, netgi radome mėsos rūkyklą prie pat vandens telkinio. Taip pat pasitaiko kelioninių autobusų, stovinčių vos ne pusės metro atstumu nuo vandens.“ Nors galutinių rezultatų dar nėra, bet ir preliminarūs rezultatai skamba grėsmingai: „Trakuose apžiūrėję keturis ežerus radom per 30 galimų pažeidimų, Palūšėje (Ignalinos raj.) užfiksavom 9, o paskutiniame žygyje į Molėtus aptikom net 6 pažeidimus prie vieno ežero!“, – teigia koordinatorė. PAŽEIDĖJAI APRIBOS SAVO VALDAS Pasidomėjus, kaip vyksta pažeidimų paieška, projekto narė džiaugiasi, jog Aplinkos ministerija juos parėmė GPS'u bei fotoaparatu. „Naudodamiesi GPS'u mes nustatome koordinates, įamžiname nuotraukoje pažeidimą, vėliau visa tai bus nusiųsta Aplinkos ministerijai ir tuomet jie jau siųs savo žmones į tas vietas pažiūrėti pažeidimų bei bandys imtis priemonių“, – sako Eglė. Paklausus, ar nebus taip, jog tie žmonės, kuriems užfiksuoti pažeidimai, gali pasinaudoti savo pažintimis su įtakingais žmonėmis ir viskas bus pamiršta bei nesiimta jokių veiksmų, mergina patikina, jog tvoros būtinai turi būti nugriautos, taip pat gresia baudos. „Yra piniginės baudos, tačiau, kiek aš žinau, jos yra per mažos. Priemonių tikrai bus imtasi, nes būtent Aplinkos ministerija paprašė mūsų pagalbos ir pažadėjo, kad baus pažeidėjus tiek baudomis, tiek nelegalių statinių pašalinimu.“ JAUNIMAS YRA LYGIATEISIS PROJEKTO PARTNERIS Iš pradžių gali pasirodyti, jog šiame projekte studentai tiesiog atlieka darbus, kurių galbūt niekas nenorėjo imtis, bet Eglė užtikrina, jog studentai dirba kartu su aplinkosaugininkais ir yra tokie patys projekto nariai. „Į šią akciją norima įtraukti kuo daugiau aukštųjų mokyklų studentų. Mūsų prašymas buvo netgi moksleivius įtraukti į šią veiklą, tačiau nelabai pavyko, nes vasaros metu sunku surinkti žmones. Pirmame žygyje dalyvavo 11 žmonių, antrame 9, trečiame 10. Mums taip pat padeda regionų aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, kurie pasiūlo maršrutus. Visą informaciją paskelbiame per konferencijas ir laukiame norinčių prisijungti.“ TVOROS – NE VIENINTELĖ PROBLEMA Pasiteiravus, ką studentams duoda ši veikla, VU koordinatorė pajuokavo, kad pirmiausia tai yra nemokama išvyka į gamtą: „Turbūt studentai morališkai jaučiasi geriau, kai prisideda prie gamtos saugojimo. Kai kurie žmonės yra pasipiktinę, kad vienose ar kitose vietose negali prieiti prie ežerų ir pasiūlo mums tai apžiūrėti. Gamta yra visų, o ne to, kuris bando ją pasisavinti. Taip pat nerimą ir pasibjaurėjimą kelia šiukšlės prie vandens telkinių. Kiekvienas iš mūsų mėgsta poilsiauti gamtoje, tačiau niekam nepatinka atvažiavus prie kokio ežero rasti apšnerkštą vietą. Juk nėra taip sunku pasiimti maišą ir surinkti visas tas šiukšles. Bet dažniausiai būna, kad, kur numeta, ten ir palieka...“, – apgailestauja pašnekovė. MORALINIS ATLYGIS NE KĄ SVARBIAU „Ministerija daugiausia mus remia finansiškai. Yra skirta pinigų suma, kurią mes išleidžiame kelionei, maistui, reikalingiems prietaisams, valčių nuomai ir pan. Už pačią veiklą mes jokio piniginio atlygio nesulaukiame, tai savanoriškas darbas, tačiau, kalbant apie nematerialinę naudą, dalyvaujantys studentai įgauna gamtosauginės patirties, tiems, kas rengia šias akcijas, tai yra didžiulė organizacinė patirtis, o kartu tai ir savęs išbandymas kone visą dieną plaukiant ežeru ir atidžiai stebint kiekvieną plotą, – taip į klausimą, kodėl studentai pasirenka savanoriškai prisidėti prie šios akcijos atsako projekto „Laisvę pakrantėms“ narė ir pabaigai priduria: „Džiaugiuosi, kad Lietuvos studentai nėra abejingi gamtos problemoms ir sutiko dalyvauti.“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt