Įpusėjus ilgajam savaitgaliui įsitikinau, kad pilnas žiūrovų sales daugeliui klubų ir barų užimti – sunki užduotis. Todėl koncertų salėms reikėtų išradingiau pritraukti tą nedidelę žmonių grupelę likusią didmiesčiuose. Tuo buvo galima įsitikinti ir šeštadienį, laisvalaikio namuose „Nautilus“ vykusiame Leon Somov ir Jazzu albumo „Score“ pristatyme. Sėdimos vietos užpildytos, bet stoviniuojančių išties nebuvo daug.
Reikėtų pripažinti, kad lietuvių koncertinė kultūra taip pat neišlavinta. Pasibaigus koncertui neužtenka vien paploti atsistojus. Be pertraukų pusantros valandos vykusiame koncerte daugeliui svarbiau buvo jų lėkštės turinys, ar tuščios taurės pripildymas, todėl vien plojimais to neišsipirksi. Dėl elementarios pagarbos atlikėjams žiūrovams taip pat derėtų nevėluoti į koncertus. Žinoma, žiūrovus išlepinę masiniai koncertai priverčiantys laukti renginio pradžios net iki dviejų valandų, bet akustiniai koncertai nepradedami, kol nesumažėja žiūrovų srautas į koncerto salę. Todėl ir šįkart atlikėjams teko laukti kol žiūrovai malonės užimti savo vietas. O daugelis iš jų į koncertą pradėjo rinktis tik po gero pusvalandžio.
Deja, antrojo Leon Somov ir Jazzu albumo „Score“ pristatymas kiek nuvylė. Daugelis pasigedo lyriškesnio Jazzu stiliui artimo atlikimo, taikesnio solistės balso tembro. Žinoma, tam įtakos turėjo ir garso kokybė, su kuria garso režisierius taip pat, ne kartą, nesusitvarkė. Daugelio grupių pirmųjų albumų pasisekimas dažnai nustelbia vėliau išleidžiamus albumus, todėl ir „Score“ albumui teks palaukti, kol vieni ar kiti kūriniai įsimins geriau ir užims tam tikrą vietą tolimesniame grupės repertuare. Todėl su nauju Leon Somov ir Jazzu žingsniu, šiek tiek kitokio stiliaus link, teks susitaikyti ir priimti jį arba visiškai atmetus mėgautis senaisiais grupės kūriniais. O naujojo albumo išrinktiesiems papildyti geriausiųjų gretas. Galiausiai žiūrovai galėjo pasidžiaugti senesnio Leon Somov ir Jazzu repertuaro kūriniais, kurių pasisekimą pakartoti bus sunku.
Kūriniu „Tik pasilik“ grupė ir užbaigė savo naujausio albumo pristatymą palikdama viltį, kad kokybės ir betarpiškumo vis dėlto buvo nesulaukta dėl paprasčiausio intymumo trūkumo aplinkoje. Nes atlikimas buvo pernelyg mechaniškas ir atlikėjai greičiau dirbo savo darbą, nei muzikavo. Nors solistei Justei Arlauskaitei-Jazzu plastiškumo ir scenai reikalingos charizmos nepritrūko, buvo pasigesta jaukesnio, šiltesnio bendravimo su žiūrovais. Taigi, šioje vietoje tikriausiai tobulėti visiems yra kur. Tiek žiūrovams, dar išmoksiantiems nuoširdžiai klausytis, tiek atlikėjams, stengiantis šiek tiek sumažinti atstumą tarp scenos ir žiūrovų salės.
Giedriaus Bubliausko nuotr.
