Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos aukštosios mokyklos: diskusijose gimsta tiesa ir noras keistis

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS).

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Dabartinis LR Mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos dėl ECTS kredito įsigaliojo jau nuo šių metų rugsėjo pirmosios, taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija kitokią kredito sampratą. Jis tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtąjį suvokimą, pagal kurį ECTS kreditai Lietuvoje buvo skaičiuojami buvusiuosius kreditus tiesiog dauginant iš 1,5 ir iš esmės nesiejant jų nei su darbo laiku, nei su studijų turiniu, tačiau nepateikia instrumentų. Tą užsimojo padaryti nacionalinis projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“, dar vadinamas tarptautinėsakademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema.

Šią savaitę vykę tarptautiniai tęstiniai mokymai Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovams buvo skirti ne tik kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos pagrindinių principų bei diegimo patirties pristatymui, bet ir diskusijoms apie konkrečias studijų programas. Renginio metu užsienio ekspertai – Strathclyde universiteto (Jungtinė Karalystė) atstovas dr. Richard Whewel, dr. Nekane Sainz Bedoya iš Deusto universiteto (Ispanija) bei dr. Guido Cuyvers iš Kempeno katalikiškojo universiteto koledžo (Belgija) – išsamiau palietė tokias temas, kaip studento darbo krūvio skaičiavimas, bendrųjų kompetencijų ugdymas ir vertinimas, studijų programos, dalyko, modulio aprašų kaita, pasidalijo savo sukaupta patirtimi ir savo šalių, t. y. Jungtinės Karalystės, Belgijos Ispanijos, praktika.

Pasak mokymų vedėjos ir projekto ekspertės, Vilniaus universiteto Studijų programų skyriaus vedėjos doc. dr. Inesos Šeškauskienės, renginio dalyvių aktyvumas, susidomėjimas, įsitraukimas atskleidžia projekto keliamų klausimų aktualumą, norą keistis patiems ar keisti savo kuruojamas studijų programas. Tai taip pat parodo ir viso nacionalinio projekto savalaikiškumą, pamažu permąstomą ECTS kredito turinį, kuris padėtų geriau susikalbėti ne tik Lietuvos aukštosioms mokykloms tarpusavy, bet ir su užsienio partneriais. Pagrindinės ECTS projekto mokymų temos buvo susijusios su ugdomomis kompetencijomis ir studijų siekiniais, studentų darbo laiku matuojamu kreditu ir studijų rezultatais. Kalbant vieno iš Tuning ekspertų, Richard‘o Whewel žodžiais, kai šie dalykai ne tik išmokstami, bet ir „asimiliuojami“, kitaip tariant, įsisavinami, tampa „savi“, tik tada studijų programa suvokiama kaip visuma, o ne kaip atskirų, kartais tarpusavyje mažai susijusių, dalykų sankaupa.

Tam, kad šie dalykai būtų geriau suvokiami, būtinos įvairios nuomonės, abejonės, diskusijos ir ginčai, kurių šiomis dienomis netrūko. Turbūt neatsitiktinai pasirinkta ir darbo forma – ne tik plenariniai pranešimai, bet ir darbas komandoje, kurio pagrindinė užduotis – ECTS principų taikymas savoms studijų programoms, konsultuojantis su kolegomis ir užsienio ekspertais, namų darbams įtraukiant su studijų programa susijusius asmenis.

Nacionalinio projekto dalyviai pripažįsta, jog visa ši „revoliucija“ – tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Todėl dar 2009 m. rugsėjo mėnesį prasidėjęs ir iki 2012 m. vasario truksiančio projekto pokyčiai turėtų vykti ir jam oficialiai pasibaigus. Tikimasi, kad sukurta ECTS nacionalinė koncepcija bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt