Informacinių technologijų (IT) srityje sėkmingai dirbantys ekspertai ragina nebijoti technologinių naujovių ir suteikti Lietuvos žmonėms galimybę balsuoti internetu. Paramą e. balsavimui išsako „Microsoft" vadovas Baltijos šalims Mindaugas Glodas, įmonės „Santa Monica Networks" generalinis direktorius Mindaugas Žiūkas, įmonių grupės „Unicenter" atstovas Tomas Jonušas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas profesorius Adolfas Laimutis Telksnys ir „Omnitel" prezidento patarėjas Romas Bunevičius.
„E. balsavimo įteisinimas būtų signalas pasauliui, kad Lietuva yra inovatyvi šalis, į kurią gali ateiti progresyvus verslas", - įsitikinęs „Microsoft" vadovas Baltijos šalims M. Glodas.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Valdas Kišonas mano, jog Lietuvos IT ekspertai būtų pajėgūs užtikrinti aukščiausius saugumo reikalavimus atitinkančios elektroninio balsavimo sistemos sukūrimą, įdiegimą ir administravimą.
„Techniniai elektroninio balsavimo aspektai nėra patys svarbiausi. Jeigu atsirastų politinė valia įteisinti e. balsavimą, saugius ir patikimus sprendimus tikrai pavyktų įgyvendinti, o jeigu tam prireiktų IVPK kompetencijos, mes būtinai ir atsakingai prisidėtume", - sako V. Kišonas.
Informacinių technologijų bei telekomunikacijų srityje dirbančių įmonių grupės „Unicenter" atstovas T. Jonušas teigia, kad elektroninis balsavimas, kaip ir kiekvienas kitas elektroninis sprendimas, turi daug ekonominių privalumų ir yra patogesnis žmogui. Jo dėka galima greičiau suskaičiuoti balsus, mažėja organizaciniai ir administraciniai kaštai.
T. Jonušas pabrėžia, kad kai kurie neatsakingi pasakymai dėl elektroninio balsavimo patikimumo ir galimų saugumo spragų kelia grėsmę ne tik pačiai elektroninio balsavimo idėjai, bet ir su Europos Sąjungos parama kuriamiems elektroniniams sprendimams - e. visuomenei, e. vyriausybei, e. parašui ir kitiems.
„Apie elektroninio balsavimo saugumo klausimus daugiausiai kalba ne patyrę IT ekspertai, o grupelė radikalų. Tikinama, esą įvedus elektroninį balsavimą, bus įmanoma atsekti, kas už ką balsavo. Šią problemą IT ekspertai išsprendė jau prieš penkiolika metų. Vis dėlto kai kas naudojasi tuo, kad žmonės nepakankamai gerai išmano informacines technologijas, taigi bando juos įtikinti dėl e. balsavimo nesaugumo", - įsitikinęs T. Jonušas.
„Santa Monica Networks" generalinis direktorius M. Žiūkas sako, kad šiuolaikinės technologijos leidžia kurti sistemas, užtikrinančias vartotojų privatumą ir atliekamų veiksmų anonimiškumą.
„Sistema yra kuriama taip, kad kiti negalėtų pamatyti, už ką atiduotas balsas. Balsavimo sistemos dirba juodos dėžės principu - kai žmogus balsuoja internetu, jo balsas patenką į autonomiškai dirbančią sistemą, kuri apdoroja balsavimo rezultatus, tačiau neturi informacijos apie tai, kuriam konkrečiai asmeniui priklauso balsavimo duomenys. Sistema pateikia suvestinius balsavimo rezultatus", - akcentuoja M. Žiūkas.
Pasak T. Jonušo, elektroninis balsavimas yra saugesnis nei tradicinis, nes tampa beveik neįmanoma suklastoti rinkėjų biuletenių, kadangi bet kokie galimi įsiskverbimai į sistemą būtų fiksuojami elektroninės balsavimo sistemos administratorių.
Be to, anot T. Jonušo, jau šiandien yra sprendimų, kurie beveik iki nulio sumažintų balsų „pirkėjų" galimybes pirkti balsus.
„Kodėl kai kas vis tvirtina, kad elektroninis balsavimas nesaugus? Mes dažniausiai bijome to, ko nesuprantame. Tačiau šiuolaikinės balsavimo sistemos yra patikimos ir saugios. Be to, ne paslaptis, kad kai kurios politinės jėgos nenori elektroninio balsavimo, nes mano, jog jų elektoratas mažai naudojasi internetu, tad joms toks balsavimas nebūtų naudingas", - sako „Unicenter" atstovas.
Nors kai kurie politikai priešinasi internetinio balsavimo įteisinimui Lietuvoje, šiais metais tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" atlikta gyventojų apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai (75 proc.) šalies gyventojų pritaria, jog Lietuvoje turėtų būti sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu.
