Kontracepcijos prieinamumas jauniems žmonėms priklauso nuo ekonominių, socialinių, sveikatos bei švietimo sistemų aspektų. Lietuvoje kontracepcija vartojama rečiau nei kitose išsivysčiusiose šalyse. Tai patvirtino 2010 m. gruodžio mėnesį žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ publikuoto mokslinio tyrimo duomenys.
Net 30,7 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos studentų tikino, kad dažniausia kliūtis naudotis kontracepcijos priemonėmis yra informacijos stygius. 23,7 proc. nurodė didelę kontracepcijos priemonių kainą, 20,4 proc. studentų tvirtino, jog menkas kontraceptinių priemonių vartojimas Lietuvoje susijęs su sunkumais, kurie kyla sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje.
Tyrimo tikslas buvo ištirti jaunų (18-23 m.) žmonių lytinį aktyvumą, kontracepcijos vartojimą bei kontracepcijos prieinamumą. Tyrime dalyvavo trijų Lietuvos universitetų Visuomenės sveikatos fakultetų bakalauro studijų studentai. Buvo apklausta 260 studentų: 16,9 proc. repondentų buvo vaikinai, 83,1 proc. – merginos. Pasak LSMU MA Šeimos medicinos klinikos docentės Linos Jaruševičienės, lytinės sveikatos tema daroma daug tyrimų, tačiau kontracepcijos prieinamumas mūsų šalyje dar nebuvo tirtas. „Su kontracepcijos prieinamumo problemomis susiduria dažnas jaunas žmogus, tai ir paskatino mus atlikti tokį tyrimą. Nors atrodo, kad informacijos, reklamų apie kontracepcines priemones nestinga, tačiau individualios konsultacijos apie lytinę sveikatą Lietuvoje praktiškai neįmanoma gauti. Pas mus šeimos gydytojai per daug apkrauti darbu, kad galėtų kiekvieną asmeniškai informuoti apie jam labiausiai tinkančias apsisaugojimo priemones, jų poveikį konkrečiu atveju“, – sakė L.Jaruševičienė.
Norint įvertinti, iš kokių šaltinių jauni žmonės dažniausiai sužino apie kontraceptines priemones, studentų buvo prašyta nurodyti iki trijų informacijos šaltinių, iš kurių jie gavo daugiausia informacijos apie kontracepciją. Žiniasklaida ir artimųjų aplinka dažniausiai buvo nurodomi kaip informacijos lytiniais klausimais šaltiniai: internetas (71,9 proc.), spauda, televizija, knygos (70,8 proc.), draugai, partneris, šeimos nariai (40,8 proc.).
Tyrimas atskleidė, kad kontracepcija retai aptariama tema pirminėje sveikatos priežiūroje. Nors kartą su savo šeimos gydytojų apie kontraceptinių priemonių vartojimą buvo kalbėję tik 0,4 proc. respondentų. Tiek gydytojai, tiek visuomenės sveikatos specialistai buvo itin retai nurodomi kaip pagrindiniai informacijos apie kontraceptines priemones šaltiniai. 10,4 proc. respondentų nors kartą su savo šeimos gydytoju buvo kalbėję apie kontraceptinių priemonių vartojimą, 43,9 proc. apklaustųjų nors kartą kontracepcijos klausimus buvo aptarę su kitų specialybių gydytojais (absoliuti dauguma respondentų konsultavosi su ginekologais). Nors kontracepcijos klausimus jauni žmonės su gydytojais aptarinėjo retai, gydytojus ir vaistininkus jie nurodė kaip patikimiausius informacijos lytiniais klausimais šaltinius.
Išsakydami savo nuomonę apie priemones, kurios labiausiai galėtų padėti stirpinti jaunų žmonių lytinę sveikatą, tyrime dalyvavę studentai akcentavo geresnio informavimo apie kontraceptines priemones ir lytiniu keliu plintančias infekcijas būtinimą (21,4 proc.); lytinio ugdymo šeimose (15,9 proc.) bei mokyklose (13,6 proc.) stiprinimą, lytinės sveikatos centrų steigimą (13,8 proc.); tiesioginio patekimo pas lytinės sveikatos specialistus užtikrinimą (12,9 proc.); kontraceptinių priemonių kainos mažinimą (10,9 proc.) ir kt. priemones.
Jaunimo sveikatos centrai, šeimos planavimo klinikos veikia daugelyje Vakarų, Centrinės ir Rytų Europos šalių, tačiau Lietuvoje vienintelis jaunimui laisvai prieinamas, nemokamas konsultacijas kontracepcijos klausimais teikiantis specialistas yra šeimos gydytojas. Nors tyrimai rodo, jog gyventojai vis labiau pripažįsta šeimos gydytojus, kaip tinkamus konsultantus lytinės sveikatos klausimais, didelei daliai jaunų žmonių gydytojo konsultacija kontracepcijos klausimais tebėra sunkiai pasiekiama.
