Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mažiausiųjų laiškas (nuotraukos)

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sveiki, esam šaunieji gyvybės vagonėlių patys mažiausieji gyventojai.

Sveiki, esam šaunieji gyvybės vagonėlių patys mažiausieji gyventojai. Labai jau pabodo mums raudoti narvuose, tad nusprendėm pasipasakot.

Mūsų pati gyvenimo pradžia toli gražu nebuvo šauni. Visi keliavom vienu keliu. Daugelis dar iki šiol stebisi, kaip būdami tokie mažučiai sugebėjom išsikapstyti. Dažnai dideli, suaugę katinai neištveria to, ką teko ištverti mums. Mes negimėm apsupti meilės ir rūpesčio. Mes niekam nerūpėjom ir niekam mūsų nereikėjo. Mes buvom kliūtis, kurias žmonės naikina. Ir tik per stebuklą jums rašom. Netikit stebuklais? O mes tikim. Mes matėm, kaip atrodo tas stebuklas. Ar įdomu? Papasakosim.

Jis yra toks visai nedidukas, geltonas... Ir jis veikia taip keistai. Lyg žaislinė mašinėlė su baterijom. Jei nebūtų baterijų, mašinytė nevažiuotų. O to stebuklo baterijos yra tokios tetos. Ten mes ir laukiam. Kasdien tom tetom pasakojam, kaip ilgu mums laukti Tavęs. Ir jos klauso, ramina, guodžia. Sako, kad vieną dieną pro dureles įžengsi ir išsiveši ten, kur jau bus gera, o svarbiausia kur būsi Tu.

Kad būtų aiškiau, kaip mes atrodom, pridedame savo mielus snukučius ir pasakojimus, kaip atsidūrėm čia.

Sumita – Eiprilė: atkeliavau kartu su savo sesute. Viena moteris mus rado gatvėje. Tada buvom trise. Vieną sesutę moteris pasiėmė sau, o man ir mano kitai sesutei namų, deja, nesurado. Mano sesytę tetos pavadino Šumita – Ginze, o ji jau naujuose namuose. Tik aš dar laukiu...

Spyglys: mane, mamą, sesutę ir broliuką nešė į sanitarinę tarnybą. Tačiau mūsų šeimyna ten nepateko. Mus irgi išgelbėjo geltonojo stebuklo tetos. Aš taip pat iš visos šeimynos likau vienintelis vis dar ieškantis Tavęs. Esu aktyvus. Mėgstu dūkti, šėlti, bet negaliu be švelnumo. Narve tiesiog negaliu iškęsti.

Kristukė ir Malvytė: mes su mamyte taip pat keliavom ten, kur girdėjom – tokie, kaip mes, nebeišeina. Bet mums ten patekti neleido stebuklo tetos. Deja, mūsų visa šeimynėlė dar laukia...

Murnė: atsidūriau čia kaip ir visi kiti. Mano sesytė Marlė jau džiaugiasi gyvenimėliu be rūpesčių, o aš sėdžiu ir šiltai pasitinku kiekvieną, manydama, kad tai Tu.

Rojus: per tokį trumpą laiką patyriau jau dvi išdavystes. Pirma išdavė gyvenimas leisdamas man gimti nežinia kur, ten kur nebuvau pageidaujamas. Antrą, kai globėja, kuri nusprendė mane globot, mane nešė į sanitarinę tarnybą. Buvau perimtas geltonojo stebuklo ir dabar be galo laukiu. Esu linksmas ir švelnus kačiukas.

Minčius: jau nepamenu, kaip atsidūriau geltonajame stebukle... Kartu su broliais ir sesutėm dar laukiam...

Kivis: mūsų buvo keturi. Tada kai mus atnešė, buvom dar vos prasimerkę mažyliai. Geroji stebuklo teta mus nusinešė į namus. Keldavosi naktį kai tik sucypdavom ir maitindavo. Atstojo tikrą mamą, kuri, deja, nežinau kur yra. Mano broliukai ir sesutės jau rado namučius, o aš likau vienintelis. Bet nepasiduosiu. Kai jau tiek pergalių iškovota, laimėsiu ir paskutinę – lauksiu ir sulauksiu. Esu pats ramiausias iš ketvertuko.

Nata: mano gyvenimas prasidėjo išties baugiai. Mamytė yra laukinukė. Kažkada ją sugavo sanitarinės tarnybos darbuotojai. O tuo metu jos pilvely ramiai nieko nenutuokdami sūpavomės aš ir mano broliukai bei sesytės. Kai tik apie tai sužinojo gerosios tetos iškart nubėgo pasiimti mamytės, kol ši mūsų neatsivedė sanitarinėj tarnyboj. Bet mes buvome labai smalsūs ir nusprendėme išlįsti ir pasižiūrėti, kas gi čia vyksta. Mamytė tai pajuto ir vos darbuotojas atidarė narvą, kad galėtų ją įdėti į dėžutę, kurioje ją perneštų į stebuklą, „movė" lauk. Ji nukrito ant šaltų plytelių ir... Pagimdė mus. Mūsų buvo keturi. Apsigyvenome stebuklo narvelį. Deja, vienas iš broliukų ir sesyčių neilgai trukus mirė... Dar vienas... Jis taip pat jau sėdi ant balto debesėlio. Likome tik aš ir kitas broliukas/sesytė. Augome, stiprėjom ir viskas atrodė gerai, bet... Mano brolis/sesė susirgo ir paliko mane ir mamytę vienas. Augau ir kasdien matydavau kaip mano laukinukė mama puola žmonės per narvo grotas. Mokiausi. Kai tapau savarankiška, buvau atskirta nuo mamos, kad netapčiau tokia pati. Dabar esu švelnutė lyg šilkas ir turiu nuostabias akis.

Esame ne visi. Kiti likimo broliai ir sesės pasirodys vėliau, bet ir jie laukia!!!!Jei kuris nors tau pasirodėme žavus, nelauk.  Rašyk skaiste@beglobis.lt.

Nuoširdžiai Jūsų kačių gyvybės vagonėlio mažiausieji.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt