Noriu jums papasakoti apie vieną nepakartojamą kalytę, kuri buvo praminta Tikse.
Tiksei teko paragauti sprangios pasmerktosios benamės duonos. Ji – beglobiukė.
Ponia Rita labai išsekusią ir išbadėjusią Tiksę rado šalia namų vykstančiose statybose. Suprantama, kad žmogus, jau priglaudęs likimo skriaustą padarėlį, nepaliko pragaiščiai ir šios mažylės. Kaimynų vaikų pagalba buvo suręsta šiokia tokia pastogėlė, paklotas patiesaliukas. Bet Rita negalėjo apsiriboti tik tuo ir mažoji nelaimėlė atėjo į jos kiemelį bei į jos namus.
„Ji pati mane pasirinko. Pasirinko ne nachališkai lįsdama į akis, o pasitenkindama guoliu, kurį padariau ir maistu, kurį atnešdavau. Žiūrėdavo į akis, laižydavo rankas ir vizgindavo uodegytę atsidėkodama“, – sako p.Rita.
Ritai netgi buvo pavykę rasti kalytei namučius. Bet Tiksei teko grįžti atgal į Ritos prieglobstį, nes ji – kalytė. Prasidėjus rujai, šeimininkams buvo paprasčiau grąžinti Tiksę globėjai, nei sterilizuoti. Bet mažoji dėl to visai nepergyvena, ji taip jaukiai ir ramiai jaučiausi globėjos glėbyje.
Visa gausi šeimyna kuo puikiausiai leidžia laiką kartu: skardžiabalsė, iš prieglaudos paimta kalytė Lazanija, vienintelis vyrukas taksiukas Lakis, solidžioji katytė Micė ir švelnioji, lyriškoji Tiksė. Visi jie puikūs draugai. Neramu tik p.Ritai. Skaudūs likimo posūkiai kartais sužeidžia širdį visam gyvenimui ir nauji įsipareigojimai tampa sunkiai pakeliami. Todėl globotinukei Tiksei reikia namučių ir gerų šeimininkų.
Gerų žmonių paaukotų pinigėlių dėka, Tiksė jau sterilizuota ir paskiepyta. Net naminio gyvūnėlio pasą jau turi! Taigi sveikut sveikutėlė ji laukia savo išrinktųjų. Globėjos namus ji jau laiko savais, rodo savo ištikimybę, atsidavimą ir begalinį dėkingumą, bet, ko gero, nesupranta, kad likti ten ji negali.
O taip apie Tiksę atsiliepia p.Ritos draugė Ilona:
„Kokį įspūdį paliko Tiksė man, pašaliniam žmogui? Kadangi aš daugiau bendrauju su katinėliais, o prie šunelių, prisipažinsiu, stengiuosi būti atsargi, tai nustebino Tiksiukės švelnumas. Atsargiai ištiesiau ranką, kad galėčiau vos ją paliesti ir pabandyti paglostyti, o ji prisiglaudė prie rankos. Ištiesiau ir antrą ranką, ji su palaima padėjo savo galvytę į mano delnus ir žiūrėjo man į akis su tokiu pasitikėjimu ir atsidavimu. Negalėjau patikėti, kad išmesta, pasmerta, gal net ir skriausta kalytė, gali taip nuoširdžiai ir iš karto patikėti žmogumi. Jos akyse įžvelgiau dėkingumą ir ištikimybę. Dėkingumą?... Man?... Už ką?... Kad leidau jai prisiglausti prie savo rankų?... Pasilenkiau prie jos, ji, neatitraukdama savo žvilgsnio nuo mano akių, lyžtelėjo man per nosį. Švelnioji geruolė Tiksė. Taip norisi padėti p.Ritai rasti Tiksei gerus namus, nes ji ir mane sugebėjo pavergti savo meilumu“.
Kažkodėl įsivaizduojam, kad Tiksės šeiminkais puikiai tiktų būti ir garbaus amžiaus žmonės, kuriems ramioji Tiksė būtų puiki kompanjonė pasivaikščiojimuose ir namie. Ji visai nedidukė, tokia rami, tyli (nelojanti), kad kuo puikiausiai tiktų gyventi bute –kaimynų ramybės tikrai nedrumstų. Tiksės meilumas, ramumas, savo vietos žinojimas tiesiog neišpasakytas.
Mielieji, norintys šį švelnumėlį priimti į savo šeimą, skambinkite p.Ritai 8 616 73765. Tiksė šiuo metu gyvena Jonavoje, bet galima suorganizuoti jos atvykimą į Kauną ar kitą miestą, jei tik atsirastų rūpestingi šeimininkai, kuriuos Tiksė galėtų žadinti rytais nuoširdžiai laižydama rankas, žibančiom akutėm atsidėkoti už kiekvieną dieną, praleistą kartu. Tiksė lauks savojo žmogaus tiek, kiek reikės.
