Taip jau yra įstatymų nustatyta, kad idėjos nėra patentuojamos, o teisę į sugalvoto kūrinio idėją turi visi. Vis dažniau galima susimąstyti, kiek ilgai tęsis nenutrūkstamas idėjų generavimas? O plagijavimas? Jeigu reikėtų įvardinti kam dažniausiai reikia idėjų, tikriausiai pirmoji į galvą šovus mintis bus reklama ir menas. Jeigu meno idėjos ir tekstai pasitelkiami reklamos, viešų ryšių akcijoms ar renginiams? Ar kada teko susidurti su tuo, kad jūsų idėją ar žodžius kitas žmogus ar institucija panaudoja kaip savo? Kaip tada jautėtės? Taip nutiko ir mums, bet apie viską nuo pradžių.
Lapkričio 20-26 dienomis Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros galerijoje buvo surengta pirmoji Lietuvoje kvapų paroda „Rožių sodas“. Parodoje apsilankė daug žmonių, ekskursijos važiavo net iš kitų miestų. Po poros mėnesių į organizatorius kreipėsi reklamos agentūra „Partizanas“ su prašymu įgyvendinti identišką parodą viename iš prekybos centrų. Po ilgų diskusijų ir bandymo suprasti, kodėl norima padaryti tokią pačią parodą, organizatoriai atsisakė teigdami, jog kamerinė kvapų meno paroda savo koncepcija netiks prekybos centrui.
Nepaisant to, ketvirtadienį (sausio 27 dieną) spaudoje pasirodė pranešimai apie „Akropolyje“ rengiamą „Kvapų savaitgalį“, kurio vienu iš esminių segmentų tapo kvapų paroda „Gėlių kvapų paroda“. Nuvykus į „Akropolį“ pirmosios parodos organizatoriai išvydo beveik identišką savo parodos kopiją. Negana to, išplatinti pranešimai žiniasklaidai integravo ir anksčiau parašytą tekstą lapkričio pabaigoje vykusiai „Rožių sodo“ parodai.
Būtų galima pasvarstyti, ar šiame komunikacijos pasaulyje idėjų ir teksto vagystė yra toleruojama? Ar yra koks nors reklamos etikos kodeksas, kuris neleidžia savintis kitų sėkmingų idėjų ir parašytų tekstų?
