2011 liepos mėn. 30 d. Lietuvą ir pasaulį sukrėtė dar niekur neregėtas ir negirdėtas įvykis. Sovietinis ratinis šarvuotis transporteris BTR–60, kuriame pozavo pats Vilniaus meras A. Zuokas, pervažiavo pačiame Vilniaus centre ne vietoje pastatytą 1992 metų gamybos lengvąjį automobilį „Mercedes Benz S300".
Kaip paaiškėjo vėliau, minėto lengvojo automobilio techninė apžiūra buvo pasibaigusi dar 2010 m. sausio mėn. 3 d. Taip pat paaiškėjo, kad „Mercedesas" yra beveik 20 metų senumo, todėl tikriausiai nebebuvo tinkamas tolesnei eksploatacijai ir buvo panaudotas vieninteliam tikslui – sunaikinimui. Eismas Gedimino pr. buvo sustabdytas policijos, o šarvuotą transporto priemonę tikriausiai paskolino Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos.
A. Zuoko reklaminis video klipas prasideda tokiu užrašu: „Vilniuje – kova prieš ne vietoje statomus automobilius". Toliau kalba A. Zuokas: „per pastarąsias dienas praktiškai toje pačioje vietoje, kaip ir šis prabangus „Mersedesas", buvo pastatytas „Rols Roisas", „Ferari" iš Baltarusijos. Ir ką daryti su tokių prabangių automobilių šeimininkais, kurie nepaiso kelių taisyklių ir, kurie galvoja, kad jie per daug turi teisių? Matyt, tankas yra geriausia priemonė". Tuomet šarvuotas transporteris, o ne tankas, pervažiuoja lengvąjį automobilį, pastatytą neleistinoje vietoje, ant dviratininkams skirtos juostos ir ant pėsčiųjų perėjos. Be to, Gedimino pr. apskritai negalima statyti transporto priemonių. Šarvuotį vairuoja ne A. Zuokas, kuris tik pozuoja prieš kameras, o kitas asmuo. Karinė transporto priemonė lengvai užvažiuoja ant lengvojo automobilio, matyt, dėl to, kad tam buvo sukonstruotas specialus užvažiavimas. Sunkiasvoris transporteris sutraiško savo auką „Mersedesą". Visą reklaminę akciją filmuoja žurnalistai. Po sutraiškymo A. Zuokas išdidžiai pasako: „jeigu automobilius statys blogai, bus va taip." Ir vėl pasirodo užrašas: „Vilniuje – kova prieš ne vietoje statomus automobilius." Tuo metu pasirodo tariamas automobilio savininkas. Iš išvaizdos pasiturintis žmogus turi simbolizuoti Vilniaus blogį, pažeidinėjantį taisykles mieste ir keliantį problemas miestiečiams. Tariamas automobilio savininkas atrodo šiek tiek nustebęs, nors jo vaidyba akivaizdi. Prie minėto vyro prieina A. Zuokas, pasisveikina ir pasako: „sveiki, kitą kartą laikykitės kelių eismo taisyklių". Aktorius–vairuotojas atsako: „pasistengsiu". Suniokotas automobilis yra užkeliamas ant evakuatoriaus, o A. Zuokas demonstratyviai su šluota nuvalo tą Gedimino pr. dalį, kur buvo atliekama traiškymo operacija. Vėliau jis kažkur nuvažiuoja su savo motoroleriu–paspirtuku dviračiams skirta juosta.
Kiekvienas iš mūsų galime atsiversti Kelių eismo taisykles internete ir jas pasiskaityti. Ten parašyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant dviračių tako, pėsčiųjų perėjose. Taip pat Gedimino pr. negalima sustoti ir stovėti, kadangi stovi ženklas „sustoti draudžiama", o jei esi neįgalusis ar tavo transporto priemonė sugedo, tai turi sustoti šone šalia ištisinės linijos, kuri žymi dviračių tako pradžią. Dviračių takas visais atvejais turi būti neužstatytas. Kelių eismo taisyklėse nėra išimties pasiturintiems ar turtingiems vairuotojams, taigi Kelių eismo taisyklės galioja ir šioms visuomenės grupėms. Tačiau reklaminiame video klipe A. Zuokui labiausiai nepatinka būtent pasiturintys ir turtingi vairuotojai, kurie pažeidžia taisykles, nes jis pamini tikrai prabangius automobilius „Rols Rois" ir „Ferari".
Mes gyvename posovietinėje valstybėje, kurioje dar neseniai turtingo, verslaus, išskirtinio žmogus vieta buvo Sibire, kalėjime arba, bent jau, psichiatrinėje ligoninėje. Visuomenė privalėjo nekęsti turtingesnių, nes tai buvo socialistinė valstybė, kurioje nebuvo nelygybės ir turtingų žmonių. Visi lygūs, visi neturtingi. A. Zuokas puikiai supranta mūsų visuomenės mentalitetą ir kaip tapti „savu" joje, kaip paguosti vargšus. Visuomenės neapykanta turtingesniam išliko iki šių dienų. Juk būtų keista, jei A. Zuoko video klipe būtų nufilmuota, kaip niokojamas koks nors senas „Golfas" ir būtų akcentuojama, kad būtent dauguma pažeidėjų yra tie paprasti vairuotojai. Tai būtų rimtas išpuolis prieš paprastą darbo liaudies žmogų. Prieš daugumą. Prieš rinkėjus. Todėl A. Zuokas savo taikiniu gudriai pasirinko būtent „Mersedesą" ir tų prabangių automobilių vairuotojus. Video klipe jis kalbėjo tik apie prabangių automobilių vairuotojus, pažeidžiančius taisykles. Taip buvo pasirinktas senas geras metodas populiarumui pasiekti – daugumos kova su mažuma. Išnaudojamų kova su išnaudotojais. Nors šis „Mersedesas" nėra naujas automobilis, tačiau visiems paprastiems žmonėms jis turi simbolizuoti prabangą, turtus, poniškumą. Matyt, geresnio automobilio jie negalėjo gauti, nes pinigų tiek neturėjo. Bet tikrai būtų suniokoję ir geresnį automobilį, jei tik būtų turėję pakankamai pinigų jam įsigyti. „Mersedesas" ir jo tariamas turtingas vairuotojas simbolizuoja Vilniaus blogį. Visi, kurie pažeidžia taisykles yra „Mersedesų" vairuotojai. Bet ar taip tikrai yra? Vilniuje kasdien yra pažeidinėjamos taisyklės ir tai daro absoliučiai visi – nuo jaunuolio iki pensininko, nuo seno „Golfo" iki prabangaus BMW vairuotojo. Ne kartą teko išgirsti apie konkrečią miesto vietą, kur pažeidžiamos taisyklės, pranešti savivaldybei ir policijai. Bet jokios reakcijos nebuvo. Automobiliai ir toliau ten statomi, niekas jų vairuotojų nebaudžia. Ar A. Zuokas ir ten atvažiuos su šarvuočiu padaryti tvarkos? Žinoma, kad ne, nes ten žurnalistų nebus ir akcija nebūtų tokia populiari, juk ten rinkėjai, ten savi žmonės. Vilniuje ir Lietuvoje reikia kitokio mąstymo. Reik pradėti su problemomis kovoti jas sprendžiant, o ne imituojant sprendimą. Šiuo metu su šia problema yra kovojama labiau žodžiais ir tokiais populistiniais, kaip A. Zuoko, išsišokimais. Problemos nuo to niekur nedingsta.
Šiuo atveju populizmas pasitelkiamas savo politinio kapitalo didinimui, paliekant problemas spręsti kitiems merams, kitoms partijoms. Mero akcija buvo nukreipta prieš turtingesnių žmonių mažumą. Dabar skurdesni, paprastesni piliečiai tikrai balsuos už mero partiją Seimo rinkimuose. Meras tapo „saviškiu", kuris kovoja su prakeiktais kapitalistais. Niekam nebeįdomu, koks yra A. Zuoko turtas ar to turto kilmė. Neįdomu, kokie šio žmogaus santykiai su oligarchais ir ką konkrečiai meras padarė, kad mieste statyti automobilį būtų patogiau. Apakintiems niokojimo akcijos žmonėms dabar smagu matyti, kaip A. Zuokas kovoja su turtingais pažeidėjais. Tarsi to neturi daryti policija. Tarsi policija nenubaudė „Ferario" vairuotojo, kuris galiausiai turėjo patraukti automobilį ir susimokėti baudą. Policijos darbas yra gaudyti ir bausti pažeidėjus, o politikų darbas – kurti tokius įstatymus bei vykdyti tokius projektus, kurie padėtų spręsti automobilių statymo problemas mieste. Kol kas A. Zuokas nieko nepadarė, kad automobilių statymo problema mieste būtų rimtai sprendžiama. Jis provokuoja smurtą prieš turtingesnius visuomenės narius ir tai daro agresyviai niokodamas vardan populiarumo. Toks populistinis žingsnis nieko gero neduoda, tik pigią reklamą. Dabar Vilniaus miestas žinomas pasaulyje, kaip necivilizuotas miestas, kuriame nėra tvarkos ir kuriame su netvarka nekovojama, o daroma tik dar didesnė netvarka. Vietoj to, kad A. Zuokas nuvažiuotų į Japoniją ar į kokią kitą pažangią valstybę, kur galėtų pamatyti, kaip reikia organizuoti automobilių statymą, jis užsiima populistinėmis akcijomis. Todėl tikrai neatrodo, kad jam nuoširdžiai rūpėtų automobilių statymo problemos mieste. Kaip ir įlipimo pro priekines duris į visuomeninį transportą tvarkos atšaukimas, taip ir ši akcija yra populizmo pavyzdžiai, kai norima įsiteikti masėms, norint gauti politinius dividendus prieš artėjančius rinkimus. Lietuvoje tokie triukai visada suveikia. Nauji politiniai dariniai sėkmingai laimi rinkimus, bet reikalingi darbai lieka net nepradėti daryti.
Mieste automobilių statymo problema bus išspręsta tik tada, kai bus pakankamai vietų, kur juos statyti. Turi būti statomos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės iš miesto, gyventojų ir privačių investuotojų lėšų. Taip pat lengvųjų automobilių srautas ir kiekis turi būti reguliuojami taikant nepopuliarius mokesčius, o visuomeninis transportas turi būti tobulinamas, kad taptų patrauklus visiems miestiečiams. Reikia didinti baudas už stovėjimo taisyklių pažeidimus, bausti policininkus, kurie negaudo pažeidėjų. Miestiečiai turi suvokti, kad perkant butą mieste, reikia pirkti ir vietą automobiliui. Vilniaus gatvės nėra skirtos automobilių statymui, o tik po to važiavimui jomis. Jos skirtos pirmiausiai važiavimui. Nutiesti keliai turi būti naudojami pagal paskirtį, o nevirsti viena didele stovėjimo aikštele, kur galima statyti visur, kur tik patogu. Dabar automobilį gali turėti kas tik nori. Jų kainos yra juokingai žemos. Kai kurie gyventojai jų turi net po keletą, o juk kažkur šie automobiliai turi stovėti. Žmogus, nusipirkęs automobilį ir jį užregistravęs, jo neapgyvendina savo bute, todėl stato ten, kur vietos ir taip jau nėra. Daugiaaukščių namų kiemai baisūs – ten automobiliai statomi bet kur, jie vos sutelpa, kyla konfliktai, o kiemai praranda savo patrauklumą, prasmirsta išmetamosiomis dujomis. Retas pilietis nori pirkti garažą, stovėjimo vietą, nes tai papildomos išlaidos, kurių jis negali sau leisti. Iš paskutinių pinigų nuperkamas arba išnuomojamas butas, kiek lieka sumokama už naudotą automobilį, todėl nebelieka pinigų vietai, kur statyti tą automobilį. Pirkdamas antrą, trečią suklerusį automobilį jis problemas tik dar padidina. Visi nori gyventi patogiai, bet nenori mokėti už tą patogumą. Likę visuomenės nariai turi jausti nepatogumus, kuomet kur tik papuola yra statomi automobiliai. Taip gatvės tampa siauresnės, o kiemai mažesni. Automobilius visi pripratę statyti kuo arčiau namų, kadangi aptingo turėdami juos. Vairuotojams automobilis tampa narkotiku, todėl trumpam pabūti pėsčiuoju, dviratininku ar autobuso keleiviu yra neįsivaizduojamas košmaras, kurio reik vengti, kaip tik įmanoma.
Tai mentaliteto problema, kuri yra sunkiai ir negreit išsprendžiama. Perauklėti visuomenę ir kelti kultūros lygį yra labai sunkus darbas, kuris trunka daug metų ir reikalauja milžiniškų pastangų. Rimti politikai tokį darbą imtųsi daryti, tačiau rimtų politikų Lietuvoje nėra daug. Vardan populiarumo eiliniai politikai nenori didinti mokesčių, ieškoti nepopuliarių sprendimų, griežtai bausti, kontroliuoti. Reklaminės akcijos metu automobilį pervažiuoti su šarvuočiu trunka minutę ir reikalauja itin mažai pastangų. Populistiniams poelgiams atlikti nereikia nei daug pastangų, nei daug išmanumo. Todėl reikėtų apie politikų nuveiktus darbus spręsti iš tų darbų rezultatų, o ne iš to, kiek ilgai mes juokėmės ar kiek ilgai juokėsi užsieniečiai. Pasijuokė užsieniečiai, pasijuokė vilniečiai, o rytoj vėl bus tos pačios problemos. Gal būt bus parodomosios akcijos, kai policija gaus komandą dirbti savo tiesioginį darbą ir gaudyti pažeidėjus. Tai truks mėnesį, o gal net du. Po to problema vėl bus ta pati. Per 20 metų automobilių skaičius Lietuvoje ir Vilniuje išaugo daug kartų, o kur statyti juos nebuvo galvojama. Visi juos pirko net negalvodami apie jų statymą kažkur, tarsi automobiliai kabo ore, kai jais nesinaudojama. Atrodė, kad gatvės pačios platės, asfaltas pats klosis ir visi galės turėti mažiausiai po tris automobilius. Automobilių skaičius ir srautas nebuvo reguliuojamas nei mokesčiais, nei įstatymais. Valdžiai buvo tas pats, o gyventojai tuo naudojosi. Laisvė pirkti kiek nori, laisvė statyti kur nori, laisvė daryti ką nori. Tačiau yra riba, kai automobilių skaičius pradės trukdyti normaliam miesto gyvenimo ritmui ir Vilniuje tokia riba seniausiai yra pasiekta. Todėl belieka palinkėti Vilniui ir Lietuvai tikrai rimtų politikų ir rimtų politinių partijų, kad pagaliau kas nors imtųsi spręsti šią nelengvą problemą. Ir tegu sprendžia ją sunkiu darbu, o ne kvailomis vienadienėmis akcijomis.
Nuotrauka Linos Balsytės/ 15min.lt
