„...Valstybės valdymo menas – tai pati subtiliausia meno rūšis...“ – prieš 400 metų iki Kristaus atėjimo į Žemę rašė graikų filosofas, tyrinėtojas Aristotelis.
Lietuvoje dabar nėra karo, nevyksta stiprūs žemės drebėjimai (kaip neseniai įvyko Japonijos šiaurinėje dalyje – aut. past.), taip pat nebuvo kitų panašių gaivalinių nelaimų, bet vaizdas iš paukščio skrydžio... Vargu, ar kas nors norėtų ilgai užsibūti Lietuvoje prie demokratinėje šalyje vykstančios valdžios netvarkos?
Pažiūrėkite vaizdo medžiagą ir patys įsitikinkite, ką gali skustagalviai. Kas atsitiko, kai mūsų tauta labai norėjo demokratijos, nepasiekusi reikalingo intelektualinio lygio?
Kad nepasikartotų panašus incidentas, norėčiau atkreipti visuomenės dėmesį į kitus kasmetinius viešus renginius. Be jokios abejonės, klysti yra žmogiška, bet kartoti klaidas – pats didžiulis nusikaltimas. Nejaugi mes, lietuviai, esame mažiau protiškai išsivystę, negu kaimyninės šalies gyventojai arba kitos nedidelės pasaulio šalys?
Lietuvoje jau išaugo naujos kartos, todėl visus rikiuoti į „žaliukus“, o kitus – į „stribukus“ būtų tikras absurdas.
Valstybė būna stipri, kai ji sugeba įtvirtinti ir išlaikiti savo monolitiškumą. Nejaugi trokštame, kad mus vėl kas nors valdytų, pasinaudojęs principu „skaldyk ir valdyk“? Nejaugi mums, lietuviams, nebrangi demokratijos laisvė? Nejaugi mes napajėgūs įsivesti savo lietuviškos tvarkos? Nejaugi nesugebėsime parodyti pasauliui, kad mes nė lašo ne blogesni už kitus kaimynus?
Visagalis Dievas suteikė mums istorinę galimybę būti visiems laikams laisviems žmonėms. Ką kaltinsime ateityje, jeigu nepasinaudosime laisvės teisėmis?
