Jis stebi jus. Dabar. Šią sekundę. Stebi, kaip jūs skaitote šį tekstą. Didysis Brolis jus stebi... Arba bent jau kontroliuoja.
Kokiame pasaulyje gyvename? Ką žinome apie mus supančius žmones? Kuo tikime? Kas mumis manipuliuoja? Kas yra tikra, o kas – išgalvota?
G. Orwell'o vaizduojamas futuristinis, post-apokaliptinis pasaulis dažniausiai gretinamas su komunistine bei fašistine santvarka. Tačiau jis priverčia susimąstyti ir demokratinės valstybės, esančios demokratinių vertybių besilaikančios sąjungos sudėtyje, gyventoją. Šiuo atveju tai – jūsų nuolankus draugas Mėsgalis.
Mėsgalis skaito apie Ameriką, svajonių šalį, kur visi turtingi, kiekvienas gali užsidirbti milijoną. Jis žiūri ir filmus, kur kiekvienam mokyklos nebaigusiam marozui (Mėsgalis stebisi, kad jie ne juodaodžiai) užtenka pinigų įsigyti „Evo“ ir patiuninguot ją tiek, kad aplenktų „Ferrari“. Hmmm... Tikrai, kad stebuklų šalis ta Amerika. Turi Amerika ir Juodąjį Brolį Obamą, ir didįjį blogietį Čaringtoną Osamą, ir 300 miljonų kvailių ištikimų partijai valstybei.
Mėsgalis yra girdėjęs, kad Anglijoje (taip, toje pačioje „didingoje“ Anglijoje) tualetų valytoja UŽDIRBA. Ir ne bet kiek, o daugiau nei dangoraižių architektas Lietuvoje. Sako, kad ši valytoja, pavadinkime ją Danute, gyvena dviejų aukštų name su baseinu. Mėsgalis mano, kad ponia Danutė paprasčiausiai nežinojo angliško žodžio klozetui, kuriuo dalijasi su dešimčia kaimynų, apibūdinti, o gyvena trečiame kažkokio barako aukšte. Na, bent jau uždirba, kaip architektė...
Dar Mėsgalis girdėjo, kad Lietuva yra blogiausia šalis pasaulyje, nes čia gyventi neįmanoma. Mėsgalis susirado savo nuo penktos klasės išlaikytą geografijos atlasą ir susirado, kur yra Vilnius. Pasirodo Lietuvoje. Mūsų kruvinasis protagonistas šį kartą rimtai suabejojo DELFI komentatorių išmintimi. Mėsgalis paėmė popieriaus lapą ir susirašė šalis, kuriose gyventi dėl ekonominių, kultūrinių ar geografinių priežasčių yra blogiau nei Lietuvoje. Sąrašas gavosi neblogas...
Mėsgalis mąstė toliau: kas rašo DELFI komentarus? Juk jis nepažįsta nei vieno žmogaus, kuris nesutiktų, kad DELFI komentarų skaitymas – kenkia sveikatai. Gal tai fantazijose gyvenanti Danutė, kuri, per atostogas grįžusi į Lietuvą, mojuos savo draugei Birutei su svarų ir penių vėduokle? Gal statybininkas Stanislavas, kuris grįžęs į Lietuvą turės kaip tik pinigų nusipirkti penkias dėžes ugninio vandens?
Mėsgalis nebesupranta žmonių – jiems patinka būti nelaimingiems. Lietuvos tamsieji žmonės – ne Orwell'o bejausmiai organizmai. Jie spjaudosi, pyksta, kovoja. Jiems patinka galvoti, kad kiekvienas, kuris turi daugiau, yra tinginys, sukčius ir vagis. Jie gėdijasi kiekvieno savo šalies piliečio pasiekimo ir dar labiau niekina kiekvieną kaimyninę šalį, kuri tais pačiais pasiekimais giriasi. Nes kitaip, nei vagiant, gerai gyventi – neįmanoma. Nes protinis darbas – tai tinginystė. Nes darbas ne už minimumą – sukčiavimas. Todėl jie irgi nori didesnės algos už nieko neveikimą. Jie bando mėgdžioti tinginius, išleisti paskutinį litą nereikalingiems daiktams, kuriais galės pasigirti.
Mėsgalis pajuto, kad Lietuvos „proliai" ne tik skleidžia neapykantą, bet ir patys tuo piktinasi. Lyg užburtame rate. Gyvename suzombėjusioje, savanaudiškoje „prolių" valdomoje visuomenėje, kur kiekvienas, kuris turi tikslą, privalo ne tik jo siekti, bet ir grumtis su to tikslo neturinčiais. Nejaugi tai yra taip beviltiška? Nejau teks laukti, kol galų gale išdvės visa SSRS karta, kol nebeliks nei vieno, atiduodančio balsą už alų su dešrelėmis?
