Nobelio premijos teikimo ceremonija
Sveiki ponai ir ponios, malonu matyti tokią didelę minią, besidžiaugiančią mano šlove. Ypač džiaugiuosi savo prisiekusiais gerbėjais, kurie atvyko net iš Lietuvos tam, kad mane pagerbtų ir kad išgirstų mano kalbą, kurią sakysiu savo gimtąja kalba, nes kitos, žinoma, nemoku.
Pradėti norėčiau nuo Nobelio taikos premijos vertės pasaulyje jos vertės man asmeniškai aptarimo.
Visų pirma, didžiausias klausimas yra ne tas, ar aš verta šio apdovanojimo, bet ar apdovanojimas vertas manęs. Po to, kai 2009 metais Barackas Obama gavo Nobelio taikos premiją, „burtas buvo mestas“ arba, kitaip tariant, gėdos šešėlis aptemdė ne vien Nobelio komitetą, bet apskritai visus Nobelio premijos laureatus... Ar galima rimtai vertinti tokius apdovanojimus, kai Taikos premiją gauna prezidentas šalies, dirbtinai sukėlusios karą dėl naftos? Veltui šnekama apie gyvybės vertę, kai, visam pasauliui matant, vien Irako kare oficialiais duomenimis žuvo apie 100 tūkst. civilių gyventojų ir šis skaičius vis didėja.
Sunku kalbėti apie kokią nors ir kieno nors vertę šiame pasaulyje, bet man Nobelio taikos premija – brangus apdovanojimas. Brangus tuo, kartu su juo gausiu beveik 4 milijonus litų kaip tik savo gimtadieniui švęsti, nes, kaip visi gerai žinote, nei studijuodama, nei baigusi studijas, susirasti apmokamo darbo nepavyko... Na, bet gal ir gerai... Daugiau laiko liko gelbėti pasaulį.
Be abejo, bepigu mums švęsti gimtadienius, kai badas Afrikoje pasiglemžia daugiau žmonių negu visos infekcinės ligos kartu sudėjus. Vieni skaičiuoja pragyventus metus, o jau minėtoje Afrikoje kas pusę minutės nuo maliarijos miršta po vaiką. Trys ketvirtadaliai mirusių nuo AIDS yra afrikiečiai, bet tai netrukdė popiežiui, 2009-ųjų kovo 17 d. skrendant į Afriką, pareikšti, jog jau kas, kas, bet prezervatyvai čia tikrai nepadės.
Ai, bet kam tas badas, ligos. Yra dar daugiau problemų: diskriminacijos rūšių yra daugybė: tai diskriminacija dėl rasės, amžiaus, orientacijos, religijos ir, žinoma, lyties. 2010 metų duomenimis Lietuvoje labiausiai darbo užmokestį lėmė lytis: vyrui gauti darbą buvo beveik tris kartus didesnė tikimybė negu moteriai. Atlyginimų skirtumas taip pat nemažas – 20 proc. Na, bet nieko nuostabaus: juk iki šiol iš 829 Nobelio premijos laureatų moterų buvo tik 41.
Žinoma, gerai ten, kur mūsų nėra, o jeigu ir yra, svarbu, kad nieko nematytume. Nors ir vengiama tai viešinti, tačiau pasauliniais duomenimis smurtas prieš moteris, yra tokia pat dažna mirties ar nedarbingumo priežastis, kaip ir vėžys.
Smurtauti linkstama dėl įvairių priežasčių. Tarkime, 2002 metais Pakistane atlikta apklausa parodė, kad daugiau kaip 90 proc. ištekėjusių moterų patyrė įvairių formų smurtą. Priežastimis, kodėl taip atsitiko, jos nurodė tai, kad sutuoktiniui nepatiko valgis, namų tvarka arba pagimdė mergaitę vietoj berniuko.
Kadangi kas trečia moteris patiria smurtą, tai kartais smurtautojas ir persistengia. 40–70 proc. nužudytų moterų žuvo savo sutuoktinio ar vaikino dėka. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose 2005 m. taip žuvusių moterų buvo 1181. Vyrų šiek tiek mažiau – 329.
Kuo toliau, tuo blogiau. Net ir nėščiosios dažniau būna nužudytos, negu miršta dėl komplikacijų nėštumo metu.
Bet ne vien moterys ir vaikai kenčia. Vyrai gyvena apie 10 metų trumpiau negu moterys. Vyrai žudosi keturis–penkis kartus dažniau negu moterys. Pagal vyrų savižudybių skaičių pasaulyje Lietuva buvo pirmoje vietoje 13 metų (iki 2006 m.). Kadangi manoma, jog kenčia tik moterys, todėl nėra steigiami specialūs krizių centrai vyrams, dėl neigiamos nuomonės visuomenėje bijoma ieškoti pagalbos, tad daugelis depresijų tampa neatsiejamos nuo smurto, priklausomybių. Vyrams sunkiau prisiteisti vaikų globą, išeiti tėvystės atostogų.
Kad ir koks baisus būtų globalinis atšilimas, gyvūnų ir augalų nykimas, Amazonės miškų kirtimas, ar kaip liudija ekonomistai – naftos mažėjimas. Didžiausia problema vis dėltoyra tai, kad žmonės nesusitvarko patys su savimi, todėl nežinau, kuo geriau tikėti: dievais ar savimi, nes dievai jau tikriausiai seniai pamišę. Galbūt būtų pravartu patikėti savimi ir imtis priemonių, o ne laukti malonių iš kitų.
Taigi tokiame pasaulyje mes gyvename. Ačiū jums už dėmesį, už Nobelį. Geros dienos.
