Jau daug metų sunku kas dieną klausyti, kaip yra darkoma lietuvių kalba. Sinoptikai stengiasi kalbėti kaip galima įmantriau, lyg nežinotų, kad nuo seno lietuviai sakydavo: smarkiai sninga, truputį pasnigo, lijundra, keliai slidūs ir panašiai. Sinoptikams, matyt, taip paprastai ir suprantamai kalbėti nemadinga. Taigi jie kalba apie „didelį“ ir „mažą“ sniegą.
Kartais sako, kad „žymesnio“ sniego nebus. Aišku, kad tai rusų kalbos įtaka, rusai neturi veiksmažodžio snigti , todėl sako „sneg bolšoj pošol“. Matyt, vilniečiams prognozių sudarinėtojams yra smagiau kalbėti apie didelį sniegą, o ne kad smarkiai ar dar kaip kitaip pasnigs.
Prieš kokį dešimtmetį niekad nebuvo kalbama apie „pliką ledą“. Tada madinga buvo sakyti „plikšala“, nors nuo pat rudens būdavo gausiai prisnigta, vis tiek – plikšala. Nuostabu, kad tada net specialistai darkydavo tą sąvoką, juk kaimo žmonės sakydavo plikšala tik tada, kai užšaldavo be sniego. Sakydavo, kad plikšala gali sugadinti žiemkenčių javų šaknis. Po kritikos plikšalą orų prognozuotojai visiškai pamiršo. Dabar įsikando „pliką ledą“. Vėl nenorima gamtos reiškinių vadinti taip, kaip buvo priimta vadinti tų, kurie išvis išsaugojo lietuvių kalbą.
Vėl rusų kalbos įtaka, jų kalboje nėra atitinkamo žodžio lijundra, jie sako „gololiod“. Na, ir vilniečiams lijundrą vadinti pliku ledu kur kas smagiau. Tiesa, kartais išgirstu ir prognozuojant lijundrą, bet dar mėgstama prie to pridėti ir rusišką pliką ledą. Juk pakankamai aišku, kas yra lijundra ir kokios jos pasekmės ir be „gololiodo“. O sinoptikai gal kažkaip kitaip suvokia gamtos reiškinių pavadinimus, taigi galėtų paaiškinti, ką anot jų reiškia plikas ledas, juk ir be jų prognozių aišku, kad esant šalčiui visos balos ne kaip kitaip, o plikai užšąla kol neužsninga.
Hidrometeorologai iš biudžeto gauna didžiules lėšas, nors visos paslaugos apmokamos, tad galėtų nors orų prognozes suprantamai, nesidarkydami pateikti.
