Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuomonė. Vilniaus Senvagė – gimnazija ar kalėjimas? (PAPILDYTA 10-27d., 13:45 val.)

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

2010/2011 mokslo metais mūsų mokykla (Senvagės vidurinė) siekė gimnazijos vardo. Štai po metų, 2011 rugsėjo 1 dieną, atėjome lyg į naują mokyklą – Senvagės gimnaziją. Laukėme kažko naujo, tačiau gavome tik pakeistą mokyklos pavadinimą, užrakintas duris, o dvyliktokai sužinojo, kad prie egzaminų bus prileisti tik tie, kurių vidurkis bus šeši arba daugiau.

2010/2011 mokslo metais mūsų mokykla (Senvagės vidurinė) siekė gimnazijos vardo. Vyresniųjų klasių mokiniai buvo prašomi elgtis gražiai, stengtis mokslų srityje, nešioti uniformas. Štai po metų, 2011 rugsėjo 1 dieną, atėjome lyg į naują mokyklą – Senvagės gimnaziją. Laukėme kažko naujo, tačiau gavome tik pakeistą mokyklos pavadinimą, užrakintas duris, o dvyliktokai sužinojo, kad prie egzaminų bus prileisti tik tie, kurių vidurkis bus šeši arba daugiau. Pradžioje niekas netikėjo tokia tvarka, juk valdžia savavališkai negali imtis tokių drastiškų priemonių.

Praėjus kelioms savaitėms buvo sušauktas mokyklos tarybos susirinkimas, kuriame buvo svarstyta apie rakinamas duris. Tarybos nariai šį klausimą paliko svarstomą, nepriėmė sprendimo, nes mokinių vien tarp sienų užrakint negali. Buvo sugalvota alternatyva – vidinis kiemelis. Vėliau įvyko ir tėvų susirinkimas, į kurį buvo sušaukti gimnazistų klasių tėvai. Buvo pateiktas faktas – mokykla bus rakinama. Tai nėra teisėta, nes nebuvo priimtas oficialus mokyklos tarybos sprendimas. Buvo tėvų, kurie nesutiko su šiuo sprendimu, bet į jų nuomonę niekas neatsižvelgė.

Galiausiai, durys buvo pradėtos rakinti. Valdžia teigė, jog tiek mokyklos taryba, tiek tėvai šiam nuosprendžiui pritarė ir balsavo, tačiau nebuvo jokių dokumentų su tėvų parašais ar patvirtinimu. Bet, kaip jau matome, Senvagės gimnazijos valdžia tapo labai gera politike, kuri pažada, bet pažadai išgaruoja it dūmas, ir dar remiamasi ne visai aiškiais parodymais. Juk pagal priešgaisrinės sistemos įstatymus vieša įstaiga negali būti rakinama saugumo sumetimais, o čia – visos durys užrakintos, o nuo langų nuimtos rankenos.

Žinoma, valdžia remiasi tuo, kad užrakintos durys sukelia mažiau problemų. Tačiau nepatogumų mokiniams, tėvams ir netgi mokytojams tik padaugėjo. Biurokratizmas tik įsismarkavo. Popieriai, dokumentai, parašai. Kiekvienam mokinio judesiui reikia leidimo, tėvų sutikimo, direktorės ar bent pavaduotojos parašo. Popierizmas pasiekė absurdo ribą, kai pradėta reikalauti ir asmens dokumentų patvirtinančių tavo tapatybę, kad nepasinaudotum kito asmens tvarkaraščiu. O ką jau kalbėti apie mokytojus, kurie turi budėti prie durų ir negali pasiruošti pamokai ar bent pakonsultuoti vaiko per pertrauką kabinete, nes privalo bėgti saugoti durų.

Vyresnių klasių mokiniai, o ypač pilnamečiai, pradėjo domėtis šia tvarka. Bet valdžia nenori bendradarbiauti. Keletas mokinių prašė parodyti mokyklos nuostatus ir dokumentus, kuriuose yra aprašyta informacija apie rakinamas duris bei balsavimo duomenis. Gaila, valdžia nenorėjo dalintis šia informacija, atvirkščiai – tuos mokinius paviešino mokytojams ir jie tapo lyg atstumtieji.

Blogiausia tai, jog vyresnių klasių mokiniai negali išeiti geram orui esant per pertraukas į lauką, o ir per laisvas pamokas, vadinamuosius „langus“, jie negali nueiti namo. Turima omeny, jog daug šios mokyklos mokinių gyvena pora žingsnių nuo namų. Žinoma, buvo leidžiama pasinaudoti tėvų prašymais, kuriuos direktorė turėjo patvirtinti. Bet ne visi tokius dokumentus gavo. O prašymas galioja tik dviem laisvoms pamokoms, jei turi daugiau – sėdėk mokykloj. O jei nori pavalgyti per „langus“ į valgyklą eiti draudžiama. Tad visą dieną sėdėk mokykloje, jei nori valgyti turi valgyt per pertraukas valgykloje. Stop namams! Nejau mokykla bando užsidirbti?

Yra keista, jog šiais laikais Lietuvoje mokyklos tampa ne patrauklesnės, o atgrasesnės mokiniui. Mokykloje mokykis mokykis, gali pavalgyti ir pažaisti, bet tai ir sunku padaryti. Valdžia prašo mokinių aktyvių grupelių sugalvoti pramogas per pertraukas. Taip tai šaunu, bet tai nėra pasirinkimas. Jei konstitucijoj yra parašyta, jog piliečiai yra laisvi ir gali ginti savo teises, kodėl mums niekas neleidžia to padaryti? Tuo labiau, kad pagal konstituciją jokie įstatymai negali apriboti piliečio laisvės. Tad kodėl valdžia ignoruoja mokinius?

Daug kartų dvyliktokams buvo sakyta: „ Jūs dideli, jūs privalote pasirinkti egzaminus, jūs privalote kurti savo ateitį.“ Mes tiek daug privalome, bet neturime teisės į laisvę, kur ir ką mums veikti per laisvas pamokas ar pertraukas?

Viena iki šiol nėra aišku: ar mokyklą bandoma paversti kalėjimu, kuriame gali mokytis, žaisti, valgyti (taip, tai galima daryti ir kalėjime tik negalima išeiti už jo ribų), ar tai įstaiga skatinti jaunus žmones tobulėti, plėsti žinias ir mokyti gyvenimo?

Vilniaus Senvagės gimnazijos valdžia, tu trokšti autoritarinio ar demokratinio valdymo? Nori, jog mokykla būtų didelė bendruomenė, kurioje būtų gera gyventi, ar ne?

Išsamų tekstą apie konfliktą su abiejomis - mokyklos administracijos ir mokinių - pozicijomis galite skaityti čia.

PAPILDYMAS (spalio 27d., 13: 45 val.) Vilniaus Senvagės gimnazija redakcijai atsiuntė laišką su raštu išsakyta mokyklos administracijos pozicija.

„Šie „pykčiai“ buvo tik įnirtingos diskusijos mūsų, jaunų, galbūt  per daug impulsyvių, nebandžiusių įsiklausyti į savo mokytojų ir mokyklos administracijos argumentus, tai buvo tik nuomonės išsakymas, galbūt per daug drastiškos ir netaktiškos, bet nesiekusios įžeisti Senvagės gimnazijos bendruomenės. Tik vėliau, aistroms aprimus, bendrame moksleivių ir mokyklos administracijos pokalbyje mes išsiaiškinome visus nesutarimus ir supratome, jog emocijos yra prastas patarėjas spręsti ginčus, o  tik racionalios diskusijos gali padėti mums atrasti teisingus kelius sprendžiant įvairias problemas. Džiaugiamės, kad mokyklos vadovybė bei mes, gimnazistai, vieni kitus supratome ir pasiekėme bendro kompromiso. Dėl to visi jaučiamės gerai. Senvagės gimnazijos direktorė Ana Staniukėnienė pritaria dvyliktokų nuomonei, kad tai tik buvo įnirtingos diskusijos, kurios baigėsi vieningos nuomonės išsakymu – visiems laikytis vidaus tvarkos  taisyklių. Ir visi mūsų nesutarimai, kuriuos paskatino jaunatviškas maksimalizmas, tikrai neišjudino gimnazijos pamatų, nesuteikė jokių abejonių dėl  gimnazijos bendruomenės vieningumo, neatšaldė gimnazistų ir mokytojų santykių, kurie buvo pasiekti ne per vienerius metus. Siekti gimnazijos statuso buvo mūsų visos bendruomenės tikslas, o ne pasak laikraščio  „15 minučių“, per vieną vasarą ir vienos direktorės darbas. Į šį tikslą buvo eita ilgai, daugelį metų ir dirbant glaudžioje, vieningoje komandoje. Kaip vakar, taip ir šiandien visi dirba įprastu ritmu, yra išklausomas kiekvienas gimnazistas, kiekvienas bendruomenės narys, atrandami kompromisai. Čia visada buvo ir yra skatinama tolerancija kito nuomonei, kuri pasitarnautų mūsų visų siekiui – tapti dar patrauklesne švietimo įstaiga“, - rašė redakcijai mokyklos atstovai.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt